Naktį iš šeštadienio į sekmadienį vėl keisime laiką. Šį kartą pereisime į žiemos ciklą ir kelsimės viena valanda vėliau, o miegoti eisime anksčiau. Tačiau gali būti, kad laiko daugiau nereikės keisti, mat jo priešininkai išsako daug argumentų, kodėl to nereikėtų. Kad nereikėtų keisti laiko, pritaria ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Jis LNK žinioms teigė, kad nuolatinis laiko kaitaliojimas nėra reikalingas, o laikrodžio sukinėjimas sukelia ypatingą stresą vaikams, auginamiems gyvūnams, o ekonominės naudos R.Karbauskis nemato.
„Mes turime investuoti į taupesnes technologijas ir tas skirtumas tarp ryto ir vakaro nenulemia jokios ekonominės naudos“, – sako daugumą Seime netrukus formuosiantis rinkimus laimėjusios sąjungos lyderis.
Gyventojai taip pat pritaria, kad laiko nereikėtų kaitalioti. Jie teigia, kad laikrodžių sukimas kenkia savijautai, žmonės tampa mieguistais.
Skaičiuojama, kad prisitaikyti prie naujo laiko žmonėms užtrunka kelias savaites.
Laiko keitimo tvarką nustato Europos komisija. Kaip tik šiemet baigiasi penkių metų laikotarpis, kuomet sprendžiama, kokį laiko keitimo grafiką sudaryti. Kad būtų atšauktas laiko kaitaliojimas, dėl to turi sutarti visos Europos sąjungos šalys.
Pernai lapkritį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius pakeičiant Europos Sąjungos direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi. Tačiau Vyriausybė nusprendė nesikreipti į Europos Komisiją. Ūkio ministerija nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio srityse atlikto tyrimo rezultatus. Nenustatyta, kad dabartinė vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistema darytų neigiamą poveikį ūkio sektoriams bei turėtų neigiamą poveikį žmonių sveikatai.
Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus. Tai daroma vykdant ES direktyvą dėl vasaros laiko. Direktyvos galiojimas yra neribotas.
Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas.
Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį.
