Šiuo metu galiojančią dešimtbalę vertinimo sistemą Lietuvos universitetuose ketinama pakeisti iki kito rugsėjo.
Dėl tokio termino sutarė Lietuvos universitetų rektorių konferencija.
„Šiais mokslo metais studentų vertinime išlieka dešimtbalė sistema. Per šiuos metus planuojama sukurti naują sistemą“, – BNS sakė konferencijos vadovas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.
Jo teigimu, rektoriai sutaria, jog sistema turėtų būti taikoma visuose šalies universitetuose.
Lietuvos universiteto rektorių konferencijos Studijų komiteto pirmininkas Giedrius Viliūnas sako, kad pirminius pasiūlymus dėl naujosios sistemos ketinama parengti iki 2016 metų pabaigos. Sistemų pasikeitimas planuojamas pavasarį, o įsigaliojimas – nuo naujųjų mokslo metų.
„Logiška, kad ji turėtų įsigalioti 2017 metų rugsėjo 1-ąją“, – sakė G.Viliūnas.
Pasak jo, akademinė bendruomenė pateikia nemažai argumentų, jog dabartinė sistema yra atgyvenusi ir reikėtų rinktis iš jau egzistuojančių modelių kitose valstybėse. Tačiau vieningos dominuojančios vertinimo sistemos Europoje nėra, ji kartais skiriasi netgi vienos šalies aukštojo mokslo įstaigose. Pavyzdžiui, Prancūzijoje veikia ir 20 balų sistema, Europos aukštosiose mokyklose gana plačiai paplitusi ir raidinė vertinimo skalė A, B, C, D, kai kur taikoma detalesnio vertinimo atmaina A1, A2, B1, B2 ir panašiai.
Anot G.Vilniūno, raidinė sistema leistų aiškiau susieti vertinimą su pasiekimo lygmenimis, vėliau paverčiant jį procentine išraiška, tai leistų paprasčiau įgyvendinti Seimo gegužę priimtame Mokslo ir studijų įstatyme numatytą gerai besimokančio studento apibrėžimą.
Kol bus ieškoma sprendimų, nuo sausio turėtų įsigalioti rugsėjo viduryje rektorių patvirtintas pereinamasis variantas, numatantis gerai besimokančio studento apibrėžimą susieti dešimtbale sistema: puikus studijų pasiekimų lygmuo atitiktų 9 ir 10 balų, tipinis studijų pasiekimų lygmuo – 7 ir 8, o slenkstinis studijų pasiekimų lygmuo – 5 ir 6. Gerai besimokantys studentai bus laikomi pasiekę tipinį ir puikų lygmenis (7-10 balų), jie liks valstybės finansuojamose vietose, tuo metu besimokantys slenkstiniu lygmeniu ir neturintys skolų studentai dalyvaus rotacijoje dėl nemokamų vietų.
Seimo gegužę priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, „neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį“.
Tokių studentų studijas finansuos valstybė. Jų mokymosi rezultatai bus peržiūrimi kasmet.
Puikaus lygmens studentu bus laikomas tas, kuris už keturis penktadalius studijuojamų dalykų sulauks puikaus įvertinimo, o kiti dalykai galės būti ne žemesnio kaip tipinio lygmens.
Tipiniam pasiekimų lygmeniui bus priskiriami studentai, kurių ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai dalykų įvertinimų bus tipinio arba puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio.
Slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriami studentai, atsiskaitę už visus dalykus, bet kurių studijų pasiekimai nesieks tipinio lygmens.
Gerai besimokančio studento apibrėžimo Seime ieškota ne vienus metus. Ankstesnius parlamentarų sprendimus yra sukritikavęs Konstitucinis Teismas, vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Valstybės finansavimą gavusių ir už mokslą mokančių studentų rotacija sustojo po Konstitucinio Teismo 2014 metų nutarimo, kuriuo buvusi rotacijos tvarka pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, nes sudarė galimybę valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitiko visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.
KT sukritikuotame Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.
