Lietuvos universitetų rektorių konfederacijos (LURK) nariai susitarė, kaip vyks studentų rotacija, Seime apsisprendus dėl gerai besimokančio studento apibrėžimo.
Rektoriai nusprendė su Seimo patvirtintu studentų pasiekimų vertinimu susieti dešimtbalę vertinimo sistemą, kad puikus studijų pasiekimų lygmuo atitiktų 9 ir 10 balų, tipinis studijų pasiekimų lygmuo – 7 ir 8, o slenkstinis studijų pasiekimų lygmuo – 5 ir 6.
Kaip pranešė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), naujoji sistema įsigalios nuo sausio, tačiau nebus taikoma paskutinio bakalauro ir magistro studijų kursų studentams.
„Norint įvertinti naujos sistemos tinkamumą, metus vykdysime pilotinį projektą. Jeigu per šį laiką ji pasitvirtins, pasirodys tinkama ir teisinga, ją naudosime ir toliau. Studentai tikrai neturėtų nerimauti dėl naujai įvestų vertinimo lygių – naujai įvesta rotacijos sistema neturės įtakos mokymosi rezultatams, o uoliai dirbant, mokantis ir trokštant žinių, bus galima išsaugoti arba pereiti į valstybės finansuojamą vietą“, – pranešime cituojamas LURK prezidentas, VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
Seimas po ilgų diskusijų pavasarį įtvirtino kelis studentų pasiekimų lygius – slenkstinį, tipinį ir puikų. Gerai besimokančiais bus laikomi studentai, kurių pasiekimai bus įvertinti puikiu arba tipiniu lygiu.
Rektorių sutarimu, jeigu valstybės finansuojamoje vietoje besimokantis studentas pasieks puikų ar tipinį lygį, jis išsaugos valstybės finansavimą ir rotacijoje nedalyvaus. Jeigu studento pasiekimai bus priskiriami slenkstiniam lygiui ir jis neturės skolų, studentas dalyvaus rotacijoje, o pats už studijas mokantis studentas rotacijoje dalyvaus tuo atveju, jei pasieks puikų ar tipinį lygį.
Pasak pranešimo, turintiems akademinių skolų ši sistema nebus švelni – besimokantys valstybės finansuojamoje vietoje ją praras.
Seimo gegužę priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, „neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį“.
Tokių studentų studijas finansuos valstybė. Jų mokymosi rezultatai bus peržiūrimi kasmet.
Puikaus lygmens studentu bus laikomas tas, kuris už keturis penktadalius studijuojamų dalykų sulauks puikaus įvertinimo, o kiti dalykai galės būti ne žemesnio kaip tipinio lygmens.
Tipiniam pasiekimų lygmeniui bus priskiriami studentai, kurių ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai dalykų įvertinimų bus tipinio arba puikaus lygmens, o kiti – slenkstinio.
Slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriami studentai, atsiskaitę už visus dalykus, bet kurių studijų pasiekimai nesieks tipinio lygmens.
Gerai besimokančio studento apibrėžimo Seime ieškota ne vienus metus. Ankstesnius parlamentarų sprendimus yra sukritikavęs Konstitucinis Teismas, vetavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Valstybės finansavimą gavusių ir už mokslą mokančių studentų rotacija sustojo po Konstitucinio Teismo 2014 metų nutarimo, kuriuo buvusi rotacijos tvarka pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, nes sudarė galimybę valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitiko visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.
KT sukritikuotame Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis.