Visą savaitgalį vykstant Rudens mugei, Istorinės Kauno Prezidentūros kiemelyje veikė „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022″ palapinė.
[galerija kiek=”8″]
Joje kiekvienas galėjo pasidomėti, kokie pokyčiai Kauno laukia, jei jis nurungs Klaipėdą ir 2022 metais taps Europos kultūros sostine. Rezultatų laukti liko jau nebeilgai, sprendimą 2017 m. kovo pabaigoje paskelbs Europos Komisijos deleguota žiuri.
Sekmadienį Prezidentūros kiemelyje žmonės galėjo iš arčiau susipažinti su projektu, dalyvauti apklausoje apie gyvenimą mikrorajonuose, teikti pasiūlymus, ko vis dar trūksta miestui ir dalintis savo idėjomis.
Stinga laisvalaikio erdvių mikrorajonuose
Projekto koordinatorė Ana Čižauskienė atskleidė, kad miestiečiai pasiūlymus teikia aktyviai, dažniausiai siūloma jų artimoje aplinkoje įrengti daugiau erdvių, skirtų bendruomeninei veiklai bei laisvalaikiui.
„Dauguma kauniečių mano, kad kultūra koncentruota miesto centre, žmonės išreiškia susirūpinimą, kad jų mikrorajonuose ar rajono gyvenvietėse, trūksta kultūros, edukacinių paslaugų. Vaikai norėtų daugiau pramogų, sūpynių, suoliukų ir parkų rasti šalia pat savo namų”, – dėstė A. Čižauskienė. Ji teigė, kad į pastabas bus atsižvelgta, nes kultūrą kuria kiekvienas miesto gyventojas.
„Kultūra yra tai, ką kartu sukuriame su miesto bendruomene, ką valgome, kaip kalbame, kaip bendraujame su kaimynais, kokį gyvenimą: aktyvų, sveiką ar nelabai – gyvename”, – aiškino projekto koordinatorė.
Ji atkreipė dėmesį, kad nors mieste visi gyvena arti vieni kitų, tačiau trūksta bendruomeniškumo, pasisveikinimo su kaimynais, tad projekto metu bus raginama daugiau bendrauti su kaimynais, tarkim, ruošiantis išpiešti pastatų sienas piešiniais – tą padaryti bus sukviesti visi namo gyventojai.
Cirko trupės įsikurs kauniečių namuose
Kitas pokytis, laukiantis Kauno jam tapus Europos kultūros sostine – „Šiuolaikinis cirkas mūsų namų kiemuose”.
Planuojama į Kauną pasikviesti cirko ir šiuolaikinio šokio atstovus iš visos Europos, kurie apsigyventų pas miestiečius namuose ir jų padedami – kurtų pasirodymus tiesiog jų namuose ir kiemuose. Manoma, kad iniciatyva sulauktų didžiulio pasisekimo.
Primins pasauliui garsius Kauno žydus
Pašnekovė pastebėjo, kad dalis miesto istorijos – nepelnytai pamiršta, o dėl to pats miestas daug praranda.
Planuojama, kad jei bus laimėtas projektas, per 5-6 metus iki starto 2022-aisiais, bus prikeltos kai kurios miesto istorijos, padėsiančios garsinti miestą visoje Europoje.
„Tarkim, pamiršta daug dalykų apie žydų kultūrą, juk ši tauta stipriai prisidėjo prie Kauno klestėjimo ir augimo. Pasaulyje garsūs, o Lietuvoje pamiršti vardai: vienas garsiausių XX a. filosofų Emanuelis Levinas, tapytojas Ben Šan, kurį žino nuo Amerikos iki Japonijos, tačiau pas mus jo vardas retai kuriam girdėtas. Poetė Ema Goldman, Lėja Goldberg – visi šie žmonės kilę iš Kauno, pasauliui reikia tą akcentuoti”, – pabrėžė A. Čižauskienė.
Siekia UNESCO įvertinimo
Pašnekovė užsiminė, kad Kaunas laukia dar vieno įvertinimo: pernai pateikta paraiška, kuria Kaunas su 64-iais centre esančiais tarpukario pastatais – pretenduoja patekti į UNESCO Preliminarųjį Pasaulio paveldo sąrašą.
Pasak pašnekovės, šis įvertinimas dar labiau pagerintų Kauno įvaizdį tarptautiniame kontekste.
„Projektas prisimins ir carinio laikotarpio tvirtovių paveldą Kaune. Dalis šių pastatų – labai stipriai apleisti, nyksta jų savininkai, jiems per sudėtinga prižiūrėti statinius. Gal šios apleistos erdvės galėtų tapti miestiečių kūrybinių industrijų taškais, laboratorijoms? Tai paskatintų jaunimą įsitraukti į veiklą, o ne palikti miestą ir išvažiuoti veiksmo ieškoti kitur”, – įsitikinusi A. Čižauskienė.
Skaičiuojama, kad Europos kultūros sostinės metu, į miestą atkeliaus bent 50 proc. daugiau turistų, nei įprastai.
