Paskutinę vasaros dieną įsigalioję Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai gerokai sukrės Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.
Keičiasi ne tik studijų finansavimo, rotacijos proceso organizavimo, bet ir vertinimo nuostatos. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė DELFI prasitarė, kad svarstoma iš viso atsisakyti studentų vertinimo pažymiais.
„Numatoma, kad ateityje bus atsisakyta vertinimo balais pagal 10-balę sistemą ir pereita prie studijų pasiekimų vertinimo pagal pasiekimų lygmenis. Parengti naują vertinimo sistemą LURK planuoja per metus“, – DELFI sakė ji.
Kad tokia galimybė svarstoma, DELFI patvirtino ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) viceprezidentas prof. dr. Antanas Maziliauskas. Tačiau, jo teigimu, idėja dar pakankamai nauja, ji bus aptarta artimiausiame LURK posėdyje rugsėjo 30-ąją.
Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas tiki, kad 10-balės sistemos universitetuose ir kolegijose nebeliks jau kitąmet.
Išskyrė 3 lygius
A. Pitrėnienės minėti pasiekimų lygmenys įtvirtinti įstatyme. Siekiant apibrėžti gerai besimokančio studento sąvoką, kuri būtų taikoma kaip kartelė rotacijos procese skirstant valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas, išskirti 3 studijų pasiekimų modulių (dalykų) lygmenys: puikus, tipinis ir slenkstinis.
Pagal įstatymą, puikiam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino naujausius studijų dalyko (krypties) šaltinius, teorijas ir principus ir gali kurti ir plėtoti naujas idėjas; geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas ir netipines studijų krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti duomenis ir jais remdamasis priimti sprendimus; geba logiškai perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus bendraudamas su savo studijų krypties ir kitų studijų krypčių specialistais; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi.
Tipiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus ir gali pagrįsti esminius studijų krypties pasiekimus; geba taikyti žinias spręsdamas standartines savo studijų krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti įprastinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi.
Slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų dalyko (krypties) teorijas ir principus; geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas savo studijų krypties problemas; gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti pagrindinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas; turi savarankiško mokymosi gebėjimų.
Neišsitaisei skolos per metus, skrisi iš nemokamos studijų vietos
„Planuojama dabar naudojamą dešimtbalę vertinimo skalę susieti su pasiekimų lygmenimis: puikus studijų pasiekimų lygmuo – 9 ir 10 balų, tipinis studijų pasiekimų lygmuo – 7 ir 8 balų, slenkstinis studijų pasiekimų lygmuo – 5 ir 6“, – DELFI sakė A. Pitrėnienė.
Jos teigimu, valstybinės aukštosios mokyklos svarsto laikytis vieningų laikinųjų rotacijos principų 2016-2017 studijų metams. Anot ministrės, planuojama, kad pirmoji rotacija pagal naujus principus bus vykdoma po vienerių studijų metų, tai yra 2017 m. vasarą. Tuomet galėtų nelikti ir 10-balės studentų vertinimo sistemos.
„Naujosios studentų rotacijos nuostatos įsigalioja nuo šių mokslo metų pradžios visiems I pakopos ir vientisųjų studijų studentams. Naujai įsigaliojusios nuostatos atgaline tvarka netaikomos, tai reiškia, kad rotacija bus vykdoma pradedant šiais mokslo metais. Aukštosios mokyklos sprendžia, kaip vertinti studijų pasiekimus ir kaip dažnai (kas semestrą ar kas metus) taikyti rotaciją. Toks laikotarpis leis pasiruošti, kad rotacija vyktų pagal objektyvius ir iš anksto studentams žinomus kriterijus“, – daugiau apie rotacijos procesą aiškino ministrė.
Ji priminė, kad akademine skola būtų laikomas per vertinamąjį laikotarpį, ne ilgesnį negu vieneri studijų metai, neišlaikytas akademinis atsiskaitymas.
„Gerai besimokantis studentas negali turėti akademinių skolų“, – tikino ji, leisdama suprasti, kad tokie studentai nebepretenduos ir į valstybės finansuojamą (vf) studijų vietą. Tiesa, jei kurse nėra geriau besimokančių savomis lėšomis studijuojančių studentų, rotacijos procesas nevykdomas net jei vf studentai turi skolų.
Klausimą pradėjo svarstyti
Tuo metu LURK viceprezidentas A. Maziliauskas DELFI sakė šiais klausimais dar negalintis pernelyg daug pasisakyti. Pirmasis rektorių pasitarimas po vasaros vyks rugsėjo 30-ąją, iki tol jie nebuvo susitikę, tad ir apie naujausius planus nesikalbėjo.
„LURK turi studijų komitetą, jo nariai buvo susirinkę, klausimą dėl pokyčių vertinime pradėjo svarstyti. Tačiau kol kas sutarta taip, kad šis klausimas bus pristatytas artimiausiame LURK posėdyje, komitetas pateiks pasiūlymus ir pradėsime galvoti“, – aiškino jis.
Anot A. Maziliausko, kol kas nėra konkretaus sprendimo visiškai naikinti 10-balę vertinimo sistemą tarp studentų, tačiau jis sutiko, kad įstatymas suteikia galimybę daryti pokyčius šioje srityje.
„Vienareikšmės nuomonės, kokia vertinimo sistema yra geriausia, greičiausiai nėra. Aš pats esu dirbęs 20-balėje sistemoje, teko dirbti Afrikoje, Prancūzijoje. Tai susitarimo klausimas. Mums reikia susitarti, ką reiškia tas puikus, tipinis ir slenkstinis lygmuo, kuo tai išmatuosime. Kai susitarsime, bus galima pasakyti. Jei bus susitarta, realu tikėtis, kad 10-balų sistemos nebeliks“, – sakė jis.
Idėjų semiasi iš užsienio
Kad ši idėja svarstoma, DELFI patvirtino ir studentų atstovas P. Baltokas. Jo teigimu, tai pagrindinė gerai besimokančio studento sampratos pasikeitimo idėja.
„Jei perėjimas prie 3 pasiekimų lygmenų šiemet prigis, iš tiesų, yra planuojama po metų keisti ir vertinimo sistemą. Kol kas vertinimas siejamas su balais, tačiau greičiausiai po metų sistema transformuosis į kažką panašaus, ką turi anglai, švedai, danai ar olandai – kai vertinama raidėmis ar procentais“, – sakė jis.
Tačiau P. Baltokas pripažino, kad kol kas tai – tik tikslas, apie kurį drąsiau greičiausiai bus pradėta kalbėti antroje metų pusėje.
„Problema dėl pažymių taikymo yra ta, kad jie neatspindi pasiekimų intervalo ar skirsnio. Be to, pažymiai yra skirti patikrinti fundamentalias žinias. Pavyzdžiui, jei žinai, kad du plius du lygu keturi, rašau tau 10. Bet jei nežinai, rašau 1. Jei bus pereita prie vertinimo lygmenimis, turėtų keistis ir studijų aprašai, ir vertinimo metodika ir logika – nuo paprasto žinau/nežinau iki atsižvelgimo į kompetencijas ir pasiekimus“, – aiškino jis.
Realu, kad pokyčiai lauks jau po metų
Anot studentų atstovo, realu, kad jau po metų 10-balės vertinimo sistemos universitetuose ir kolegijose gali nebelikti.
„Tačiau neaišku, kiek laiko prireiks kultūriniam pokyčiui. Tikriausiai, dar kurį laiką sistemos transformacija vyks viduje. Tačiau viskas priklauso nuo susitarimo ir pasiryžimo keliauti šiuo keliu“, – mano jis.
Pasak P. Baltoko, gali būti, kad šiai vertinimo sistemai prigijus tarp studentų, pokyčiai bus įvesti ir mokyklose. Tiesa, apie tai kol kas viešai pernelyg nediskutuojama.
Daugiau skaitykite čia.
