Pažintis su legendinėmis Kauno vietomis: išliko ne tik spurginė

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pasak senųjų kauniečių, legendinių vietų Kauno centre išlikusios vos trys: Spurginė, Valgykla prie Soboro ir Vaistinė-Arbatinė, šįkart apie pastarąją ir papasakosime.

Pro Laisvės alėjoje įskūrusią „Vilties“ vaistinę, sujungtą su Arbatine, kasdien pražygiuoja daugybė praeivių, mat įstaiga esti priešais pasivaikščiojimams pamėgtą Miesto sodą.

Tik spalvingų, akį rėžiančių reklamų ar modernaus interjero čia nėra, tad kiekvieno praeivio dėmesio gali ir nepatraukti. Šios įstaigos vadovas Arūnas Šiaučiulis atsimena, kaip dar visai neseniai, gavęs draugų rekomendaciją, čia norėjo užsukti vienas užsienietis, bet užeiti visgi nesiryžo, vėliau paaiškino kodėl: „Priėjau, matau ant palangių gėlės sukrautos, atrodo, kaip laidotuvių namai“, – linksmą istoriją prisiminė A. Šiaučiulis.

Senosios vaistinės teritorija suskirstyta į tris zonas: vaistinę, arbatinę ir kavinukę.

Ilgai besitęsianti vaistinės istorija

Kaip pasakojo vaistinės-arbatinės vadovas, pačios vaistinės istorija prasidėjo dar 1925 m., tuomet ji veikė kitame Laisvės alėjos pastate netoliese, paskui persikėlė į priešais esantį pastatą, kur dabar veikia kazino. 1940 m. Vyriausioji farmacijos valdyba nusprendė, kad nacionalizuotoms vaistinėms reikia panaikinti pavadinimus ir suteikti numerius. Tuomet vaistinei suteiktas pavadinimas: „Kauno vaistinė nr. 63“.

Į dabartines patalpas vaistinė persikėlė 1967- aisiais, o Vilties vardą gavo 1982 m.

Kaip mena A. Šiaučiulis, ši vaistinė anuomet, apie 1985 m., buvo didžiausia Kaune, dviejuose aukštuose dirbo 47 vaistininkai. Dabar vaistinėje ir arbatinėje darbuojasi 14 žmonių.

„Pamenu, anuomet Kaune buvo tik 24 vaistinės, o šiandien – daugiau kaip trys šimtai. Dabar veši komercija, vaistinės patapo parduotuvėmis, prarado savo pirminę misiją: gaminti vaistus savo laboratorijoje, turėti mokymo bazę, o tik paskui – parduoti vaistus“, – pastebėjo A. Šiaučiulis.

Išsaugota freska

Vos įžengus į vaistinę, akys nulydi freską ant sienos – tai dailininko Antano Kmieliausko 1983 m. nupieštas kūrinys – „Viltis“, simbolizuojantis, kad vaistų, vaistažolių pagalba – galima pasveikti. Freska tapyta dvejus metus.

Senoji arbatinė ir vaistinė

Kartais menininkas atvažiuoja į šią vaistinę, atsisėda, ilgai žiūri į savo freską ir sako: „Ačiū, kad dar neuždažėte“, – mena A. Šiaučiulis. Jis pridūrė, kad Kaune tokių freskų jau mažai belikę: „Vieną kitą dar išvysi universitete ar bibliotekoje.“

Vaistinės ypatumai

Po vaistinės patalpas vedžiojęs A. Šiaučiulis aprodė antrame aukšte esančią vaistų paruošimo virtuvę, leido trumpam žvilgtelti į vaistų, vaistų dažų, reagentų, kvapų, aliejų spinteles. Iš viso tokių kambariukų čia 16, įskaitant esančius rūsyje.

Senoji arbatinė ir vaistinė

Akys užkliuvo už didžiulio skysčio matuoklio – vandens distiliatoriaus aparato iš Bulgarijos, tarnaujančio jau 40 metų. Daiktai į vaistinę keliaudavo ne iš vienos svečios šalies: metalas iš Rusijos, stalai – iš Čekijos, tik spintelės – lietuviškos, iš Kazlų Rūdos. Dauguma baldų, interjero detalių tarnauja iki šiol, tad vaistinėje galima išvysti tikrą to meto autentiką.

Visgi, sėkmingi buvo ne visi sprendimai: „Lubos mums nepavyko, plastmasė turi krūvį – traukia dulkes, beje, vamzdžius iš kurių pagamintos lubos, pirkome, o pjaustėme ir klijavome po vieną – patys. Šviestuvas „varveklis“ irgi traukia dulkes, išvalyti – neįmanoma, bet išmesti daiktų su istorija, nesinori“, – pasakojo vadovas.

Dėl vieno dalyko čia tikrai neapsirikta – grindų: jos marmurinės, tokios pačios yra ir Ignalinos atominėje elektrinėje. Vaistinės lankytojams jos tarnauja iki šiol, kaip ir senovinės kėdės – sostai, dar beveik nepradėjusios dilti.

Vaistinė užėmė 600 kv. m, kolektyvas daugumoje išliko tas pats.

Senoji arbatinė ir vaistinė

Buvusioje farmacijos laboratorijoje įsikūrė arbatinė

Anksčiau buvusioje farmacijos laboratorijos zonoje – įrengta nedidelė arbatinė. Čia išliko aukšti, specialūs stikliniai stalai, anksčiau užtikrindavę, kad chemija jų neišgraužtų; įrengta vaistinėje naudotų indų, prietaisų ekspozicija: matyti kolbos, buteliai, vaistų receptai.

Likę ano meto garsių firmų ženklai: sienos dekoruotos keraminiais vaistų talpų indais, nulietais buvusioje dailiosios keramikos įmonėje „Jiesia“; administracinių patalpų grindys išklotos „Dvarčionių keramikos“ plytelėmis.

Pasiteiravus, kas įdėta pirmosios pagalbos vaistinėlės dėžutėje sienoje, A. Šiaučiulis atskleidė: „Pirmoji pagalba nuo visų ligų – 40-ies laipsnių stiprumo, vaistinėje kurtas tirpalas „Trejos devynerios“. Jame net 27 kartumynai, bet būtina jį naudoti tik pagal medikų nurodymus. Beje, šį gėrimą pirmoji Lietuvoje pagamino Vilkijos vaistinė, o tik paskui Palangos“, – sakė A. Šiaučiulis.

Kavinėje – miesto architektūros detalės

Vaistinę, arbatinę ir kavinukę – skiria tik stiklinės durys, iš arbatinės pereikime į kavinukę. Joje matyti bokštelis ir plytų siena, tarsi atvaizduojanti senąjį miestą. Pagal baldų išdėstymą, kavinukė irgi suskirstyta į zonas: virtuvę, saloną ir verandą. Baldai – 1987 m. gamybos, laikrodis – antikvarinis,  šviestuvai – iš plastiko gamintos kregždės. „Tuo metu šie šviestuvai buvo ypatingi, dar niekur nematyti“, – pažymėjo A. Šiaučiulis.  Mažieji lankytojai pamėgę mėlyną keramikinį katiną, skaičiuojantį jau 15-tus metus.

Senoji arbatinė ir vaistinė

Kavinukė pradėjo veikti 1997 metais, tad kitąmet jau švęs veiklos dvidešimtmetį.

„Ir anais, ir dabartiniais laikais čia užsukti nepasididžiuodavo ir žinomi žmonės, inteligentai: užsukdavo keliaudami iš Filharmonijos, Muzikinio, Kamerinio, Dramos teatrų. Taip pat lankydavosi prezidentai, aktoriai, dainininkai. Visi klientai mums vienodi, o gražiausias komplimentas: „Ačiū, kad esate ir vis dar randame jus atvykę iš toli“, – sakė ilgametė kavinukės administratorė Aušra Šiaučiulienė.

Bandelės – pagal seną receptą

Padavėja nuo atidarymo čia dirbanti Olga Ališauskienė pasakojo, kad pirmieji klientai užaugo kartu su šia kavinuke, dabar ateina su vaikais, anūkais.

Firminis patiekalas – bandelės su grybais, taip pat populiarus obuolių pyragas.

„Viskas rankų darbo – jokių mašinų ar pusfabrikačių. Tešlą kočiojame kočėlais savo nedidelėje virtuvėje, kur visos pasiskirsčiusios darbus: viena bandeles kepa, kita gamina karštus patiekalus ir verda sriubas, o trečia plauna indus“, – dėstė O. Ališauskienė.

Vadina „tetukėmis“

Ji užakymus į virtuvę perduoda atidarydama spalvotą langelį, per jį sulaukia jau pagaminto maisto.

„Kaip pasakų bobutės išlenda per langelį virėjos, taip ir susišnekame, patogu ir greita. Ne veltui ir mažieji mėgsta pakomentuoti: „Ten labai geros tetukės“ dirba, kaip iš pasakos“, – sakė O. Ališauskienė, pažymėjusi, kad mėgsta savo darbą:

„Klientai keičiasi, o kolektyvas nuo seno tas pats, vyrauja gera atmosfera, čia kaip antrieji namai. Gal dėl geros atmosferos ir maistas toks skanus gaunasi?“, – linksmai kalbėjo ilgametė darbuotoja.

Maistą puošia gėlėmis

Puokštės iš žydinčių česnakų ar krapų čia puošia ne tik stalus, bet ir patiekalus. Juos iš savo daržo Saulėtekių kaime atgabena darbuotoja A. Šiaučiulienė. Atveža gervuogių, aviečių, našlaičių, nasturtų, agurklių, medetkų, įvairių vaistažolių.

Senoji arbatinė ir vaistinė

„Lėkštės – tuščios“, – pastebėjo O. Ališauskienė. Pasiteiravus, ar čia populiari mada palikti arbatpinigių, ji atsakė, kad ne, jų paliekama labai retai, o arbatpinigių mada ir pačioms darbuotojoms neįprasta.

Kavinėje galima paragauti dažnam neįprastų patiekalų, tarkim, daigintų kviečių kotletų. „Sėkla turi daigintis, kai pradeda dygti augalas – jis tampa 10-20 kartų vertingesnis“, – atskleidė A. Šiaučiulis.

„Laisvės alėjoje nerasite ir opundsijos kaktusu pagardintų troškinių – tai vitaminų šaltinis, ar totorinio juodojo grikio arbatos, kurioje galima rasti visą Mendelejevo lentelę“, – pridūrė A. Šiaučiulienė.

Senoji arbatinė ir vaistinė

Lankytojai – iš viso pasaulio

Ant kavinės durų užklijuoti tarptautiniai ženklai, informuojantys apie čia patiekiamą vegetarišką ir veganišką maistą. Karštų patiekalų receptų – daugiau kaip 80, veganų firminis: avokadas su džiovintu baklažanu.

Dažnai pasmalsauti čia užsuka turistai iš Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Australijos, Amerikos.

Klientai kultūringi: „Jei užmiršo ir išėjo už kokią kavą nesusimokėję, tai ryt grįžta ir susimoka. Čia kita aura, kiti žmonės“, – sakė A. Šiaučiulienė.

Pasiteiravus, kiek ilgai dar veiks ši legendinė vaistinė-arbatinė, A. Šiaučiulienė svarstė: „Niekas kitas taip nuoširdžiai ir kantriai, kaip mes – nedirbs, tad, kol žmonės ateina ir mūsų sveikata gera – dar tikrai sustiksime Laisvės alėjoje“, – pokalbį baigė pašnekovė.

29 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Traukiniai tarp Kauno ir Palemono pradės kursuoti vėliau nei planuota

Sutriko „Facebook“ veikla: smarkiausiai kliuvo Kaunui

Kėdainiuose siautėjo girtas vyras: įsibrovęs į butą sumušė du senolius

Kauno „Žalgirio“ vardas skambėjo ir Pietų Korėjoje

Pro 5 aukšto langą įsiveržę ugniagesiai, vyrą rado mirusį

Baltijos kelio 30-metis Kaune: renginiai, kuriuos verta aplankyti

B kategoriją turintiems vairuotojams siūloma be vargo gauti motociklo „teises“

Jonavos gatvėje greitoji rūpinosi narkotines medžiagas vartojusiu asmeniu

Kauno parke - vaizdas kaip po karo

Kauniečiai nusivylę: kas nutiko „Bolt“ paspirtukams?