Po darbuotojo mirties Kauno LEZ gamykloje – kolegų klausimai dėl saugumo (papildyta)

Šeštadienio naktį Kauno rajone veikiančioje automobilių elektronikos gamykloje „Aumovio Lithuania“ (buvusi „Continental Automotive“) mirė darbuotojas. Po šios nelaimės dalis kolektyvo kelia klausimus dėl įmonės veiksmų ekstremalios situacijos metu. Į naujienų portalo „Kas vyksta Kaune““ redakciją kreipėsi du įmonės darbuotojai, kurie teigia, kad po incidento gamyba nebuvo sustabdyta, darbuotojai liko dirbti šalia vietos, kur dar kurį laiką gulėjo mirusio kolegos kūnas, o psichologinė pagalba po šio sukrėtimo jiems nebuvo suteikta.

Darbuotojai taip pat kelia klausimus dėl pirmosios pagalbos organizavimo, defibriliatoriaus prieinamumo, nelaimės vietos sutvarkymo bei darbo organizavimo po įvykio. Portalas dėl šių aplinkybių kreipėsi į bendrovę „Aumovio Lithuania“ ir Valstybinę darbo inspekciją (VDI).

Pasak redakcijai atsiųstų laiškų, nelaimė įvyko liepos 25-osios naktį, apie 3.20 val., Ramučiuose, Davalgonių gatvėje esančioje gamykloje.

„Vienam operatoriui darbo metu pasidarė bloga. Jis neteko sąmonės ir nukrito gamybinėje linijoje. Iki atvykstant medikams pagalbą teikė darbuotojai, technikai ir linijos vadovai. Atvykę medikai konstatavo darbuotojo mirtį“, – rašoma viename laiške.

Kitame darbuotojo pasakojime nurodoma, kad kolegos bandė išgelbėti vyro gyvybę.

„Aplink buvę darbuotojai, linijos vadovai ir technikai dėjo visas pastangas, kad gyvybė būtų išgelbėta, bet, deja, to padaryti nepavyko“, – teigiama laiške.

Darbuotojai teigė, kad nelaimės metu paaiškėjo ir kitos problemos.

„Įvykio metu paaiškėjo, kad dauguma darbuotojų nežino, kur yra defibriliatorius, kaip juo naudotis ir kam jis skirtas. Darbuotojams buvo žinoma tik viena tokio įrenginio vieta – prie persirengimo patalpų“, – rašoma viename laiške.

Anot darbuotojų, pagalbos pasigesta ir iš apsaugos darbuotojų.

„Paprašius apsaugos darbuotojų pagalbos priimti greitosios medicinos pagalbos medikus ir pasitikti policiją, jie net nepakilo nuo savo darbo vietos, viską turėjome atlikti patys“, – teigiama kitame laiške.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino, kad teisės aktai nenumato pareigos darbdaviams įmonėse turėti automatinį išorinį defibriliatorių (AID).

Vis dėlto, jeigu toks įrenginys įmonėje yra, darbdavys privalo užtikrinti, kad jis būtų lengvai prieinamas, techniškai tvarkingas, o paskirti darbuotojai būtų apmokyti juo naudotis.

Anot VDI, darbdavys taip pat privalo paskirti darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, organizuoti jų mokymus bei aprūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis, atsižvelgdamas į įmonės veiklos pobūdį ir darbuotojų skaičių.

Inspekcija pažymi, kad teisės aktai neįpareigoja visų darbuotojų mokėti suteikti pirmąją pagalbą kolegoms, tačiau padalinio vadovas arba darbdavio įgaliotas asmuo privalo organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą ir prireikus iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Didžiausią darbuotojų pasipiktinimą sukėlė tai, kad, jų teigimu, po medikų išvados gamybos procesas nebuvo nutrauktas.

„Pranešus apie įvykį produkcijos vadovui, jis liepė tęsti darbus, nepaisant to, kad visai neseniai įvyko sukrečiantis įvykis, darbuotojai buvo šoko būsenoje ir turėjo dirbti aplinkoje, kur už kelių metrų įvyko nelaimė ir vis dar gulėjo mirusio kolegos kūnas“, – teigiama viename laiške.

Kitame laiške darbuotojai nurodo, kad jie nebuvo išvesti iš gamybinių patalpų.

„Darbuotojai buvo palikti dirbti šalia nelaimės vietos, nors vos už kelių metrų vis dar gulėjo mirusio kolegos kūnas. Tokia situacija tęsėsi keletą valandų. Darbuotojai nebuvo išvesti iš gamybinių patalpų, nebuvo organizuota jokia psichologinė pagalba ir nebuvo suteikta galimybė atsitraukti nuo traumuojančios aplinkos“, – rašoma laiške.

Tuo metu VDI pažymi, kad teisės aktai nenustato, jog kiekvienu darbuotojo mirties darbo vietoje atveju privaloma sustabdyti visos įmonės veiklą ar evakuoti visus darbuotojus.

Pasak VDI, darbai turi būti sustabdyti tiek, kiek būtina pirmajai pagalbai suteikti, įvykio vietai apsaugoti, medikų bei kitų tarnybų darbui užtikrinti arba jeigu išlieka pavojus kitų darbuotojų saugai ir sveikatai.

Inspekcija taip pat pabrėžia, kad nors teisės aktai nenumato besąlyginės pareigos po kiekvieno tokio įvykio organizuoti psichologo konsultacijas, darbdavys privalo įvertinti traumuojančio įvykio poveikį darbuotojams ir psichosocialinę riziką.

VDI nurodo, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti taikomos įvairios priemonės – darbuotojų atitraukimas nuo įvykio vietos, papildomos pertraukos, laikinas darbo organizavimo pakeitimas ar psichologinės pagalbos pasiūlymas.

Darbuotojų teigimu, atvykus už darbų saugą atsakingiems asmenims nelaimės vieta nebuvo visiškai izoliuota, o darbai aplinkinėse gamybos zonose vyko toliau.

„Pasigedome situacijos valdymo. Nelaimės vieta nebuvo visiškai izoliuota, gamyba nebuvo sustabdyta, o darbuotojai nebuvo atitraukti iš aplink esančių zonų“, – rašoma viename iš redakcijai atsiųstų laiškų.

Anot darbuotojų, tik maždaug po dviejų valandų buvo nuspręsta išnešti mirusio kolegos kūną.

„Kai po dviejų valandų buvo nuspręsta išnešti kūną, tai buvo daroma pamainų keitimosi metu, nešant per visą gamybą ir persirengimo patalpas, netinkamai uždengus kūną. Tai sukrėtė linijose dirbančius ir persirengimo patalpose buvusius darbuotojus“, – teigiama laiške.

Darbuotojų teigimu, tokie veiksmai dar labiau padidino emocinę įtampą tarp kolektyvo narių.

Darbuotojai taip pat tvirtina, kad kitą naktinę pamainą darbo vietoje vis dar buvo likę mirusiojo biologinių pėdsakų.

„Grįžę į kitą naktinę pamainą darbuotojai darbo vietoje vis dar rado kraujo ir kitų biologinių pėdsakų. Nelaimės vieta iki kitos pamainos nebuvo pilnai sutvarkyta“, – rašoma viename laiške.

Dar vienas darbuotojas teigė, kad po nelaimės panaudotas automatinis išorinis defibriliatorius buvo grąžintas į jam skirtą vietą, nors, anot jo, juo naudotis jau nebuvo galima.

„Po įvykio defibriliatorius buvo grąžintas apsaugos darbuotojams, pasakius, kad jis panaudotas ir jame nėra visų reikiamų dalių, tačiau kitą dieną jį radome padėtą į tam skirtą vietą, nors jis buvo netinkamas naudoti“, – teigiama laiške.

„Aumovio Lithuania“ portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad darbuotojas liepos 25 d. mirė darbo vietoje.

„Patvirtiname, kad mūsų įmonės darbuotojas mirė liepos 25 d. Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir kolegoms. Mintimis esame su jais šiuo sunkiu laikotarpiu.

Apie įvykį nedelsiant buvo informuotos atsakingos institucijos, kurios šiuo metu tiria įvykio aplinkybes. Visapusiškai bendradarbiaujame ir teikiame institucijoms visą reikalingą informaciją“, – komentavo bendrovės atstovė Dainora Valentaitė.

Ji pridūrė, kad dėl vykstančio tyrimo daugiau informacijos šiuo metu neteiks.

„Atsižvelgiant į vykstantį tyrimą bei būtinybę apsaugoti su asmeniu bei artimaisiais susijusią informaciją, šiuo metu negalime pateikti daugiau komentarų šiuo klausimu. Dėkojame už supratingumą“, – teigiama atsakyme.

Portalas bendrovės taip pat prašė pakomentuoti darbuotojų iškeltus klausimus dėl gamybos nestabdymo po nelaimės, psichologinės pagalbos darbuotojams, nelaimės vietos sutvarkymo, defibriliatoriaus būklės po panaudojimo ir kt. Tačiau į šiuos konkrečius klausimus įmonės atstovė neatsakė.

VDI savo ruožtu pažymi, kad vien darbuotojo mirtis darbo vietoje savaime dar nereiškia, jog įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Ar mirtis yra susijusi su darbu, bus nustatyta tik atlikus oficialų įvykio aplinkybių tyrimą.

VDI papildomai naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo, kad pranešimą apie įvykį gavo liepos 27 dieną. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas pradėtas nedelsiant.

Anot inspekcijos, šiuo metu darbo inspektorius aiškinasi įvykio metu buvusias ar susidariusias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos nelaimei arba ją lemti. Taip pat bus vertinama, ar įvykis yra susijęs su darbu, ar jį galėjo lemti darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

VDI dar kartą akcentavo, kad teisės aktai darbdavio neįpareigoja sustabdyti darbų ar evakuoti darbuotojų vien dėl to, kad darbo vietoje įvyko darbuotojo mirtis. Vis dėlto darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

Inspekcija atkreipia dėmesį, kad iki tyrimo pradžios darbdavys privalo išsaugoti įvykio vietą ir įrenginių būklę tokią, kokia ji buvo nelaimingo atsitikimo metu. Pakeitimai galimi tik tuo atveju, jei jų nepadarius kiltų pavojus aplinkinių gyvybei ar sveikatai. Be to, įvykio vieta ir įrenginių būklė turi būti užfiksuota raštu, grafiškai, nufotografuota arba nufilmuota.

Inspekcija taip pat portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo, kad iki šiol šioje įmonėje nebuvo atlikusi patikrinimų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos klausimų.