Dauguma galvoja, kad sveika mityba, tai kraštutinumai. Mėsos nevalgymas, neskanus ir brangus maistas – nieko panašaus. Vegetarizmas, veganizmas ar ekologiškų maisto produktų vartojimas siejamas su sveika mityba. Bet tiesioginės sąsajos nėra. Kodėl?
Vegetarizmas, veganizmas – nebūtinai sveikiau
„Vegetaras ar veganas gali valgyti sveikatai palankiai arba ne, nes išsirinkimas veganiškų, vegetariškų ar ekologiškų maisto produktų dar nieko nereiškia, kad mityba subalansuota, gaunama visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Jei žmogus pasirenka vegetarinę mitybą ir valgo daug pieno produktų, o taip dažniausiai ir būna, bet, pavyzdžiui, jis – alergiškas arba netoleruoja pieno produktų, kas tuomet atsitinka? Gaunasi, kad žmogaus pasirinktas mitybos būdas jo sveikatai nėra palankus. Taip pat neretai racione atsiranda rafinuoto cukraus kosminiai kiekiai, kai vegetarų ar veganų mityba būna nesubalansuota. Pasitaiko saikingumo nepaisymas ir persivalgymo pasekmės pasireiškia padidintu kūno svoriu.
Juk energijos reikia iš kur nors gauti? Kai negauni pakankamai baltymų, kas belieka, tik rinktis prastus ir „greitus“ angliavandenius – bandeles su pervirusiomis daržovėmis ir prisigėrusiais prastos kokybės riebalais ar kitą prastą maistą. Žinoma, jei subalansavus tokią mitybą, situacija gali pasikeisti į gerąją pusę”, – teigia sveikatai palankaus maisto technologė ir įkūrėja VšĮ „Sveikatai palankus“ Raminta Bogušienė.
Mitybos specialistė kviečia atkreipti dėmesį, kad žmonės daugiau kalba apie tai, kokius maisto produktus pasirinkti t.y. ekologiškus ar įprastinius, mėsą valgyti ar ne, bet nekalba, kaip ir kiek jų suvalgyti. Nėra visuomenėje valgymo kultūros tradicijų.
Reta šeima valgo prie vieno stalo, vis rečiau susėdama sekmadieninių pietų. Juk maistas skirtas ne vien sotumui patenkinti, tai – kultūros ir bendravimo dalis su mus supančiais artimaisiais. Ar žinote, kad vaikai, kurie valgo kartu su tėveliais prie bendro stalo, auga ramesni, atviresni, nes kiekvieną dieną prie stalo su šeima dalinasi dienos įspūdžiais, išsikalba, kaip jiems sekėsi ir su kokiomis problemomis susidūrė. Taip auga sveikesni ir laimingesni vaikai. Jau nekalbu apie tokias tradicijas kaip valgių gaminimą bei daržovių ar žalumynų auginimą kartu su vaikais, taip perduodame ne tik tradicijas iš kartos į kartą, bet šalia mūsų auga laimingi ir savimi pasitikintys vaikai.
„Kaip ir rūbų madoje, taip ir maisto srityje – tendencijos egzistuoja. Todėl vegetarizmą, veganizmą, tiek augalinės kilmės maisto vartojimą priskiriu prie mados tendencijų, bet iš kitos pusės suprantu žmones, kurie dėl etinių sumetimų atsisako vartoti gyvūninės kilmės produktų. Ne paslaptis, kad dirbdama mėsos pramonėje pati tam tikrą laiką mėsos produktų nevartojau. Tačiau nors ir vėliau pradėjau valgyti mėsą, vartoju ją tik šviežiai paruoštą, o ne perdirbtą (rūkytą, vytintą, sūdytą, mėsos faršą ir pan.) ir nesuvalgau tiek, kiek būdinga dažnam lietuviui – kai pusryčiai, pietūs ir vakarienė neapsieinami be mėsos.
Ekologiškiems neperdirbtiems rekomenduoju teikti pirmenybę, tačiau perdirbtų ekologiškų maisto produktų skaitykite etiketes ir vertinkite, ką perkate. Gali būti ne tik pridėtinio cukraus, druskos dideli kiekiai, bet taip pat gausu prastos kokybės rafinuotų riebalų ir mažai skaidulinių medžiagų”, – sako R.Bogušienė.
Kaip turėtume keisti savo mitybos įpročius, kad gyventume iš tiesų sveikiau?
Visų svarbiausia vidinė ramybė, harmonija su savimi ir aplinka. Kai jautiesi mylintis save ir pasaulį aplink bei iš esmės laimingas, tu niekada neleisi savo organizmo teršti prastu maistu.
Nepraleisi valgymų, pagal juos planuosi savo dieną, nes žinai ir jauti, ko reikia tavo organizmui. Jei valgai nereguliariai, po 5-6 valandų nevalgymo, garantuotai kitą kartą persivalgysi. Įsiklausęs į savo organizmą tu jausi, koks aktyvumas ar rytinė mankšta, o gal meditacija tau labiausiai reikalinga.
Nei vienas specialistas negali pasakyti, kas tau tiksliai tinka ir kaip tu turi gyventi sveikai, jie turi praplėsti tavo požiūrį apie sveikatai palankų gyvenimo būdą, o tu turi atsirinkti pats, kas tau palanku.
