Antradienio vakarą į Kauno miesto savivaldybę išgirsti pristatymo apie baigiamą „Rail Baltica“ specialųjį planą, iš vertinimo studiją atlikusios bendrovės „Aecom“ atstovų, susirinko aktyviausi neveroniečiai.
Susitikime laukta informacijos apie geležinkelio liniją Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, kuri buvo projektuojama prie Neveronių ir Pabiržio gyvenviečių.
Specialųjį planą organizavo Susisiekimo ministerija, plano organizatoriaus įmonė – „Aecom“.
Balandžio pabaigoje susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui patikinus, kad kelyno ir depo planų Neveronyse atsisakoma, antradienio susirinkime gyventojai, iš poveikio aplinkai vertinimo studiją atlikusios bendrovės „Aecom“ atstovo Manto Kaušylos, laukė galutinio patvirtinimo.
Truko kelerius metus
M. Kaušyla priminė, kad poveikio aplinkai vertinimo specialusis planas pradėtas rengti 2014 m. lapkričio 28 d. ir šįmet pagaliau bus patvirtintas. Planas sulaukė apie šimto oficialių, nepatenkintų gyventojų pastabų ir pasiūlymų.
Aktyviausi, teikiant pastabas, buvo Kauno r. savivaldybės gyventojai, tokių – net 40. Pagrindiniai pasiūlymai buvo pristatyti ir aptarti antradienio susitikime su suinteresuotais asmenimis.
Esminiai pakeitimai
M. Kaušyla patvirtino – neveroniečius bauginę objektai iš projekto panaikinti:
„Depo ir kelyno Neveronių gyvenvietėje ir ties Pabiržės kaimu – nebeliko. Šiuo metu jiems ieškoma vietos ne mažiau kaip trijose kitose lokacijose: Palemono kelyne, tarp Pabiržės ir Sergeičikų kaimo bei aštuntame kilometre į šiaurės pusę“, – teigė M. Kaušyla.
Jis atskleidė, kad priimant tokį sprendimą daug įtakos turėjo ne tik sukilę gyventojai, bet ir kiti veiksniai: aplinkos komponentai, inžinerinė infrastruktūra, esami teritorijų planavimo dokumentai, parengti techniniai projektai, statybos kaina, eksploatacinė kaina, plėtros dokumentai.
Sunerimo ir palemoniečiai
Tarp susirinkusiųjų į pristatymą, buvo ir jau spėjusių tolesniais projekto nukreipimo į Palemoną planais susirūpinti palemoniečių. Jie skundėsi jau dabar nuo geležinkelio sklindančiu didžiuliu triukšmu ir garsiai svarstė, kas laukia toliau.
Palemono seniūnaitis Valdemaras Moliejus galimu nauju projektu buvo nepatenkintas ne tik pats, bet ir, jo žiniomis, kiti Palemono gyventojai:
„Žinoma, esu nepatenkintas dėl planų Palemone. Į mane jau dabar kreipiasi žmonės, skundžiasi. Štai neseniai vienas vairuotojas skundėsi, kad neapsikenčia triukšmo prie namų Palemono gatvėje, kur daug geležinkelio vėžių. Naktį ten „rėkauja” 16 garsiakalbių, vyksta perskirstomų vagonų darbai, jie trankosi – triukšmas didžiulis. Atėjus rytui neišsimiegojęs palemonietis turi keliauti į darbą – atsakingai vairuoti. Bet kaip tą padaryti, kai jis dėl geležinkelio darbų neišmiegojęs, akys prie vairo merkiasi?“, – klausė V. Moliejus.
Neveronių seniūnės Aldonos Petkevičienės nuomone, naujoji vieta projektui turi būti parinkta atsakingai, kad gyventojai nepatirtų žalos sveikatai:
„Kelynas ir depas – mūsų aplinkai kenksmingi objektai, labai džiaugiamės, kad jie neatsiras Neveronyse. Šiek tiek dar lieka nerimas dėl ateities, ar jie tikrai neatsiras. Tačiau, kad ir kur projektas bus nukreiptas, jis neturėtų pažeisti gyventojų interesų ar pabloginti gyvenimo kokybės. Jei trukdys ir palemoniečiams reikia ieškoti kitos – geriausios alternatyvos, kuri nekenktų niekam”, – svarstė A. Petkevičienė.
Paskutiniai darbai
Informuojama, kad paskutinius pasiūlymus dėl „Aecom“ atliktos vertinimo studijos, gyventojai dar gali teigti iki gegužės 20 d., kuomet vyks paskutinis „Aecom“ susitikimas su gyventojais Kėdainiuose. Į juos bus atsakyta iki birželio 3 d.
„Po susitikimų su gyventojais, ataskaitos pataisymui reikės ne mažiau kaip mėnesio. Tada planas bus teikiamas įvertinti poveikio aplinkai vertinimo subjektams, tai užtruks 20 darbo dienų. Jei visiems tiks – dar 25 dienas planą tikrins Aplinkos apsaugos agentūra. Ji priims galutinį sprendimą. Taigi, kol bus patvirtintas šis planas, laukia ne mažiau kaip trys mėnesiai’, – proceso detales atskleidė M. Kaušyla.
„Rail Baltica” projektas Lietuvoje pradėtas 2004 m. jį patvirtino Europos Parlamentas ir Europos Taryba. Projektas sujungia Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, o pasitelkus geležinkelio keltą – ir Suomijos sostines. „Rail Baltica“ yra sudėtinė tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis. Lietuvoje šis europinės vėžės geležinkelis tęsis 366 km.
