Lietuvių pamėgtas apsipirkinėjimas kaimyninėje Lenkijoje, nuolatiniai kainų lyginimai ir pagrįstas burnojimas, jog mūsų šalyje prekės – pernelyg brangios yra nesvetimas ne tik dažnam vidutines ar mažesnes pajamas uždirbančiam lietuviui, bet ir garsiausiems šalies žmonėms. Apie šią aktualią problemą ketvirtadienį prabilo ir atlikėjas Marijonas Mikutavičius.
Savo nuomonę atlikėjas pareiškė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Vos per pirmąsias 25 minutes jo įrašas sulaukė žaibiškos sekėjų reakcijos – juo buvo aktyviai dalintasi, savo nuomonę komentaruose suskubo išsakyti ir garsūs bičiuliai.
„Gerai. Dabar nustokim tyčiotis iš mažai uždirbančio žmogaus. Nustokim juoktis iš jų keistų eilėraštukų apie pirkinius Lenkijoje. Ir nustokime vaidinti, kad taip turi būti iš principo. Nes galbūt taip būti ir turi, bet man visiškai neaišku, kodėl taip yra.
Žinot, kai dalis mūsų piliečių daužė Seimo langus, mąsčiau, kad tai išpuolis prieš savo valstybę. Bet taip pat mąsčiau, kad gal to nebūtų, jei ta Valstybė nors truputį bandytų su žmogumi kalbėtis. Gal jis jos nepaliktų taip lengvai, jeigu tas mitinis darinys Valstybė, jei tas abstraktus šaltas cementinis dramblys kartais pabandytų prisėsti šalia ir kaip vaikui daug ką paaiškinti ir papasakoti. Bet ji to nedaro. Kaip nedaro ir šiuo atveju, kai vien permetus akimis FB akivaizdu, kad pakilęs nepasitenkinimas maisto kainomis.
Nuo nouneimų iki žinomų visuomenėje žmonių kaišioja vieni kitiems panosėn kalafiorų nuotraukas. Lygina kainas su kitomis valstybėmis. Kitiems apsipirkimas kaimyninėje šalyje net kelia piktdžiugišką pasitenkinimą, tarsi savotiška rezistencija dabartinei valdžiai. Aš jaučiu įtampą. Bet Valstybė, su visomis jos gerbūvio palaikymo ir demokratijos institucijomis – ne. Ji įtampos nejaučia ir šalia neprisėda. Žiniasklaida tiesiog užsidėjo eilinę antraštę apie pabrangusius pomidorus, tarsi būtų koks Pikul gimtadienis ir nužygiavo tolyn. Ekonomistams čia, matyt, nuobodu — nei nafta nei energetika. Kažkokie kiaušiniai ir varškė. Jokių diskusijų, išskyrus retus siūlymus mažinti PVM maistui. Aūūūū Ūkio ministerija!!!!! Dar yra prekybos politika??? Aūūūūūūū Konkurencijos tarnyba??? Dar gyvi??? Yra kokių naujienų??? Nenorit sakyt? Nenorit iš viso kalbėt?
Aš nesitikiu, kad sumažinsit kainas ar pakelsit atlyginimus. Man tiesiog norisi žinoti, kodėl nesumažinsit ir kodėl nepakelsit. Kodėl tas pats PVM Vokietijoj mažesnis, bet jų kainos irgi mažesnės? Kodėl mano mėgstamos Vičiūnų krevetės per metus pabrango dvigubai? Kodėl pienas per akcijas kainuoja tiek, kiek prieš metus ne per akcijas? Gal kas nors atpigo? Gal ko nors nežinom ir be reikalo čia stūgajam? Štai ko tu tikiesi, kai kyla nepasitenkinimas. Daugiau viešumo ir demokratijos, kalbant politine kalba. Arba, kad tas cementinis dramblys prisėstų ir su tavim kalbėtųsi, kalbant žmogiškai.
Aš buvau tarp tų įsitikinusių, kad euras didelės įtakos kainoms nepadarys. Gal tiksliau būtų pasakyti – nemaniau, kad po euro įvedimo kainos kils taip stipriai. Bet, ir nė kiek ne gėda pripažinti, klydau. Ir vaikščiodamas tarp prekystalių vis dažniau pradėjau stebėtis.
Ne piktintis, o stebėtis tuo, kaip greitai jos kyla. Ir jeigu tuo stebiuosi aš, kuris kaip ir dažnas pasiturintis žmogus tų kainų niekada nepastebėdavau, tai kaip turėtų jų nekęsti tas, kuriam dabar šūdinas finansinis etapas. Aš juos matau tarp savo pažįstamų, matau giminėj, matau giminėj ar Feisbuke. Jie turi absoliučią priežastį piktintis. Kodėl su jais niekas nekalba? Su mumis niekas nekalba?”, – savo paskyroje rašė M. Mikutavičius.
