Emigrantė smūgiuoja vėl: nusistebėjo Kauno biurokratais, šalies kainomis ir aptarnavimu

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pusantros savaitės Lietuvoje viešėjusi emigrantė Jovita Zaleskytė–Schlager savo įžvalgomis apie Lietuvą sukėlė karštas diskusijas. Ji nepagailėjo kritikos matytiems vaizdams ir žmonių elgesiui, taip pat keliems konkretiems miestams. Vis dėlto, Lietuvoje ji įžvelgė ir teigiamų dalykų – pavyzdžiui, jai labai patiko maistas ir aptarnavimo kokybė, o kainas ji įvertino kaip itin mažas.

„Per paskutinius porą metų Lietuvos kavinėse ir restoranuose labai pagerėjo maisto kokybė. Jis tikrai labai skanus, o restoranų aplankėme nemažai. Pieno produktų bei jų asortimento gausos Lietuvoje jokia Austrija nepralenks“, – lietuvišką maistą gyrė moteris.

Ji pasakojo, kad pietūs tolėliau nuo didmiesčių, Švėkšnoje, jai itin patiko. „Man asmeniškai maistas pasirodė riebokas, na, tiesiog nenusunkti taukai, bet vyrams jis pasirodė labai skanus. O visur kitur buvo tikrai nepaprastai gera maisto kokybė“, – sako ji.

J. Zaleskytės–Schlager išgyrė ir Lietuvos virtuvių šefus: „jie – virtuozai“. „Ką restoranų šefai išdarinėja su šaltibarščiais ir kaip visa tai patiekia, tai stebėjomės kiekvieną kartą. TOBULA“, – sakė moteris.

Anot jos, aptarnavimo lygis Lietuvoje taip pat išaugęs. Dirba daug jaunimo ir jie ypač kokybiškai aptarnauja. Moterį taip pat nustebino, kaip greitai ji buvo aptarnauta valstybinėse institucijose.

„Man skubiai reikėjo vienos pažymos iš vienos valstybinės institucijos. Pasakė, kad tikriausiai taip greitai, kaip man norisi, jie nesugebės padaryti, bet padarė, ir labai greitai. Vilnius operatyviai suvedė duomenis, o Kaunas operatyviai man paskambino ir visas reikalas buvo sutvarkytas per 20 minučių. O jau buvo penktadienis ir darbo pabaiga. Buvau tikrai nustebinta“, – DELFI sakė J. Zaleskytė–Schlager.

Kainos – vienareikšmiškai mažos

Kalbėdama apie maisto kainas, J. Zaleskytė–Schlager nukirto: vienareikšmiškai pigu. „Tačiau šis pigumas susijęs su nedideliais atlyginimais. Mano mamos pensija – pustrečio šimto eurų, todėl ji sako, kad viskas labai brangu. Ir šiuo atveju ji yra teisi, bet žiūrint iš Austrijos perspektyvos, tai Lietuvos kainos yra GĖRIS.

Pavyzdžiui, Vilniaus ar Klaipėdos centre 4 žmonės pilnai papietauti su daug ir įvairių gėrimų gali iki 60 eurų. Tik užvakar keturiese pietavome Austrijos kaimo užeigoje ir sumokėjome apie 140 eurų“, – DELFI sakė septynerius metus Austrijoje gyvenanti lietuvė.

Anot jos, Lietuvoje apskritai yra gana geros kainos, palyginti su Austrija. „Ypač prekybos centruose buities ir sodo prekėms. O jei dar yra nuolaidos, tai apskritai labai geros. Pavyzdžiui: draugai viename prekybos centre pirko didelį žaislinį bangomis valdomą automobilį savo sūnėnui. Kaip bent jie aiškino, tai toks automobilis Austrijoje kainuotų apie 80 eurų, čia buvo nuolaida ir sumokėjo 32 eurus“, – pasakojo moteris.

Jai pigūs pasirodė ir baldai. Ne visi, pasak moters, pačios aukščiausios kokybės, bet Lietuvoje tikrai galima rasti ir labai gerą kokybės, dizaino ir kainos pasiūlymą. Ypač kalbant apie lenkiškus baldus ir eilines baldų parduotuves – sandėlius.

Į drabužių kainas ji dėmesio nekreipė, tačiau vienoje Marijampolės parduotuvėje buvo nustebinta kainos, dizaino, medžiagų kokybės ir apskritai gerų pasiūlymų. J. Zaleskytės–Schlager teigimu, paslaugos – pavyzdžiui, baldų ir kilimų valymas – Lietuvoje taip pat nebrangios.

„Kol kas kainų atžvilgiu Lietuva yra rojus tiems, kurie gyvena vieni ir gauna bent jau 800 eurų į rankas. 500 eurų gaunantys jau gali susidurti su problemomis, o jei turi vaikų ir juos vieni augina, tuomet problema turėtų būti visai nemaža“, – DELFI sakė lietuvė.

Riba – 900 eurų

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad jo skaičiavimais, atsižvelgiant į kainų lygio skirtumus, Lietuvoje žemesniajai vidurinei klasei galėtų save priskirti žmonės, uždirbantys 900 eurų į rankas – su sąlyga, jeigu toks žmogus išlaiko tik save patį. Štai dviejų asmenų šeima su dviem vaikais turėtų uždirbti virš 2000 eurų, kad galėtų save priskirti viduriniajai klasei.

Kita vertus, realus pragyvenimo lygis priklauso ir nuo to, kur žmogus gyvena. Pavyzdžiui, 900 eurų į rankas uždirbantis žmogus Vilniuje turės mažiau galimybių nei tiek pat uždirbantis asmuo, gyvenantis Kretingoje, nes šiuose dviejuose miestuose skiriasi kainos. Be to, anot ekonomisto, yra gana pavojinga skaičiuoti tokios mažos šalies kaip Lietuva vidurkį, mat čia labai išsiskiria Vilnius ir kiti miestai, bet 900 eurų yra ta riba, kurią būtų galima vertinti kaip siekiamybę.

„Vidurinioji klasė Lietuvoje, mano skaičiavimais, yra tie žmonės, kurių pajamos yra apie 900 eurų rankas. O Europos Sąjungoje, kadangi viskas yra dvigubai brangiau, tas skaičius būtų 1400 eurų į rankas. Jeigu vienas asmuo į rankas gauna virš 1400 eurų Vakarų Europoje, jis jau gali save priskirti viduriniajai klasei.

Be abejo, čia kalba eina apie žemesniąją vidurinę klasę. Tai yra žmonės, kurie patenkina, vakariečių supratimu, būtiniausius poreikius, o jie nėra maži pasaulio mastu. 1400 eurų į rankas yra jau ta riba, kai žmogus praktiškai gali gyventi daugiau mažiau pilnavertį gyvenimą. Lietuvoje, kadangi vidutiniškai dauguma dalykų yra pigesni, tai yra 900 eurų į rankas“, – DELFI sakė Ž. Mauricas.

Ž. Mauricas / DELFI nuotr.

Kalbėdamas konkrečiai apie Austriją ir jos pragyvenimo lygį, ekonomistas pabrėžė, kad šioje šalyje vidutiniškai yra truputį brangiau nei Vakarų Europoje. Nors šios šalies vidutinis atlyginimas – 2300 eurų „ant popieriaus“ (Lietuvoje 895 eurų – red.) – mokesčiai Austrijojs pakankamai dideli.

„Austrijos vidutinis atlyginimas Vakarų Europos kontekste neišsiskiria, bet ši šalis yra šiek tiek brangoka, todėl kad yra dideli mokesčiai. Visų pirma, darbo jėgos mokesčiai yra didesni negu Lietuvoje, visi kiti mokesčiai pakankamai nemaži. Austrija yra taip vadinama kontinentinės gerovės valstybė, panašiai kaip Vokietija, Prancūzija, Belgija – toms šalims būdingi dideli mokesčiai, daug viešųjų paslaugų ir nelabai didelis atlyginimas į rankas“, – mano Ž. Mauricas.

Jis teigė, kad gerai veikiančioje kapitalistinėje visuomenėje žmogus niekada nesijaučia labai turtingas, nes visą laiką atsiranda paslaugų su atitinkamomis kainomis, kurios tuos pinigus išvilioja.

„Kuo daugiau uždirbi, tuo daugiau išleidi, tai yra faktas. Tada prasideda psichologija. Laimė yra skirtumas tarp realybės ir lūkesčio, tai jeigu yra lūkestis vairuoti naują automobilį, turėti naują namą, važiuoti atostogų į šiltus kraštus ir panašiai, tai tada net ir vidurinės klasės atstovai Vakarų Europoje tų visų dalykų negali turėti. Remiantis tokia logika, didžioji dalis tų žmonių turėtų būti nelaimingi“, – sakė ekonomistas.

Maisto kokybė: akivaizdūs pokyčiai

Kalbėdamas apie maisto Lietuvoje kokybę, jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais 3-4 metais ji tikrai smarkiai pagerėjo, net ir lyginant su visa Europos Sąjunga.

„Kalbant apie mažmeninės prekybos asortimentą, mūsų maisto kokybė jau žengia virš ES vidurkio. Šitą dalyką sunku lietuviams pripažinti. Lietuviai yra tokie, kad jie net kiaušinius šaldytuve laiko, kitur žmonės to nedaro – lietuviams viskas turi būti šviežia, ekologiška.

Pažiūrėjus asortimentą, jis tikrai yra neblogas. Tarkime, jeigu pažiūrėtume į parduotuves Islandijoje – turtingi žmonės, pusė parduotuvės yra pusfabrikačiai, kitas ketvirtis yra saldainiai, nėra kokių vaisių ar panašiai. Tai islandams mūsų parduotuvės būtų rojus, o jeigu lietuvis nuskristų į Islandiją, tai jam būtų kultūrinis šokas“, – įsitikinęs Ž. Mauricas.

Anot jo, lyginant objektyviai, Lietuvoje yra įvykęs didžiulis pokytis – atsiranda vis daugiau žmonių, kurie gali gyventi tikrai kokybiškai.

„Daug kas skundžiasi, kad „va, čia 1000 eurų mokate – nedirbsiu, emigruosiu“. Daug tokio pykčio Lietuvoje. Realiai, objektyviai vertinant, Vakarų Europoje pinigai ant medžių irgi neauga, ir atsimenant tą egzistuojantį kainų skirtumą, jeigu yra 900 eurų uždirbama čia, tai yra tas pats kas 1400 eurų Vakarų Europoje. O tai yra pakankamai normalus atlyginimas. Realiai lietuvis jau gali gyventi kaip vidurinioji klasė Vakarų Europos lygyje. Tai yra naujas patyrimas lietuviams, kad jie ir čia jau gali gyventi oriai“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, pragyvenimo lygio gerėjimą rodo ir statistika. Remiantis ekonomisto skaičiavimais, nuo 2012 metų vidurinė klasė Lietuvoje pastebimai išaugo – nuo 26,8 proc. iki 32,6 proc. Tiesa, Vakarų Europoje vidurinioji klasė sudaro du trečdalius gyventojų, bet žiūrint pozityviai – Lietuvoje dabar tik dvigubai mažiau žmonių priklauso viduriniajai klasei nei Vakarų Europoje.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

42 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauniečių Sigito ir Natalijos Martinavičių santuoka oficialiai nutraukta

Išsikviesti greitosios pagalbos tiesiogiai bus nebeįmanoma

Šalia Kauno marių - gamtos kampelis, kuriame lankėsi ne kiekvienas

Prisiminė didžiausius žalgiriečių paklydimus: išgertuvės iki ryto, kanapės, muštynės ir „Farai“

Keičiasi „CityBee“ kainos: nebelieka nemokamų kilometrų

„Žalgirio“ areną pirmą kartą drebino Radžis su koncertiniu turu

Kauniečiai tyrinėjo Kauną mindami dviračius: apdovanoti žaidimo „Pažink Kauną“ nugalėtojai

Į naktinį barą Vilijampolėje skubėjo gausios policijos ir medikų pajėgos

Ieško būdų, kaip tradicinius amatus bei gaminius apsaugoti nuo išnykimo

Orai nedžiugins: atslenka tikras lietuviškas ruduo