Sunku patikėti, kiek lietuvių namą arba butą gali nusipirkti už grynuosius pinigus. Tokių turtuolių ypač padaugėjo prieš euro įvedimą. Vis dėlto tokie prabangūs pirkiniai gali atsirūgti – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau atsirinko, kuriuos grynaisiais atsiskaičiusius asmenis tikrins nuodugniau.
Dvejus metus prieš įvedant eurą grynaisiais pinigais gyventojų atliekamų sandorių sumos didėjo daugiau kaip po 20 proc. Nusprendusi panagrinėti kai kuriuos sandorius ir jų detales, VMI atrinko kiek daugiau nei 5,6 tūkst. juos vykdžiusius gyventojus.
Paaiškėjo, kad vien tik 1074 iš jų per 2013–2014 m. grynaisiais nusipirko turto už 555,9 mln. litų arba beveik 161 mln. eurų. Tai yra kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, šiemet planuojama surinkti į Klaipėdos miesto biudžetą.
VMI duomenimis, vidutinė minėtų asmenų grynaisiais pinigais atlikto sandorio vertė – daugiau kaip 150 tūkst. eurų. Už juos pirkta žemė, butai, namai, kiti statiniai.
Pusė tokių sandorių atlikta Vilniaus apskrityje, o Kauno ir Klaipėdos apskrityse – atitinkamai 16,2 ir 15,5 proc. Iš viso didelės vertės notarų patvirtintus sandorius grynaisiais pinigais 2013–2014 m. atliko 364 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Panašu, kad perkantys NT už grynuosius tai daro aplenkdami NT agentūras. „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka DELFI sakė, kad nors pusę viso NT gyventojai nuperka už nuosavas, neskolintas lėšas, tačiau tik pavieniais atvejais tai daro grynaisiais.
„Tokių pirkėjų nėra daug, vienetai. Įvertinant visus pirkimus, geriausiu atveju jie sudarytų kelias procento dalis. Mes nesidomime, kodėl žmonės atsiskaityto grynaisiais, bet, manyčiau, kad tai susiję su sukauptomis santaupomis. Grynaisiais pinigais perka vyresni klientai, mažiausiai 45–50 metų amžiaus ar vyresni“, – sakė A. Šapoka.
Brangūs pirkiniai neturint pajamų
Komentuodamas gautus duomenis apie sandorius grynaisiais VMI komunikacijos vadovas Darius Buta, pastebėjo, kad kai kurie sandoriai atrodo itin keistai.
„Pavyzdžiui, vienas Vilniaus gyventojas 2013 m. mokėdamas grynaisiais nusipirko butą ir garažą už 1,3 mln. Lt (376 tūkst. Eur). Kitąmet – dar vieną butą už 45 tūkst. Lt (13 tūkst. Eur). Tuo tarpu visos oficialios jo šeimos pajamos buvo tik 1 049 Lt (303 Eur). Nei pats tas žmogus, nei jo sutuoktinis niekur nedirbo pagal darbo sutartis, nė karto neteikė pajamų deklaracijos. Taigi didelės vertės turtas buvo įsigytas iš nežinomo pajamų šaltinio“, – sakė D. Buta.
Anot jo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos perduotais duomenimis, taip pat buvo atvejų, kai grynaisiais nekilnojamasis turtas buvo pirktas ir už 1,9 mln. Lt (550 tūkst. Eur), ir už 2,5 mln. Lt (725 tūkst. Eur).
Kaip aiškino VMI atstovas, pagal tam tikrus kriterijus rizikingiausius sandorius automatiškai atrinko IT sistemos. Dalį jų specialistai analizuos papildomai – galbūt sistemos neužfiksavo ko nors svarbaus.
„Dėl kitų sandorių jau pradėti mokestiniai tyrimai, kurių baigtis gali būti skirtinga: jei žmogus buvo sąžiningai uždirbęs pinigus ir sumokėjęs priklausančius mokesčius, VMI tik išsiaiškins pinigų kilmę, kurios iki šiol nežinojo.
Jei už grynus pinigus gyventojas pirko NT, tačiau negalės pagrįsti, kad tie pinigai pas jį atsidūrė teisėtu keliu, VMI priskaičiuos už nelegalias pajamas mokėtinus mokesčius. Bet kokiu atveju, jei patikrinimų metu bus pastebėti nusikalstamos veikos požymiai, informacija apie tai bus perduota FNTT arba policijai“, – komentavo D. Buta.
Apie ką notarai praneša FNTT
2015 m. duomenų apie stambius grynųjų sandorius dar nėra, tačiau kaip teigia Lietuvos notarų rūmų prezidentas Mariaus Stračkaitis, pastebima tendencija, kad jų mažėja, dažniau atsiskaitoma pinigų pervedimu.
„Daugiametė pasaulinė praktika rodo, kad tais atvejais, kai atsiskaitoma didelėmis grynųjų pinigų sumomis, pvz., už nekilnojamojo turto perleidimą, atsiranda papildomos rizikos, kad pinigai gali būti plaunami ar vykdoma kitokia neteisėta veikla“, – sakė jis ir pridūrė, kad notarai neturi galimybių nustatyti pinigų kilmės.
Pasak rūmų prezidento, notaras negali tvirtinti sandorio, jeigu įtaria jo neteisėtas aplinkybes. Jei jos atitinka pinigų plovimo požymius, notarai apie tai praneša FNTT. Ši tarnyba taip pat informuojama apie sandorius, kuriuose atsiskaitymų grynaisiais pinigais suma viršija 15 tūkst. Eur.
Be to, per Registrų centrą notarai perduoda VMI duomenis apie sandorius, dėl kurių gali atsirasti prievolė mokėti mokestį.
Tai pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo, paskolos, rentos, nuomos sutartys, kilnojamojo turto, kuriam privaloma registracija arba kurio vertė viršija 15 tūkst. eurų, perleidimas, taip pat didesnės nei 15 tūkst. Eur piniginės dovanos ir kt.
Paklaustas apie notarų atsakomybę dėl neteisėto sandorio, M. Stračkaitis paaiškino, kad tik teismas notarinį sandorį gali pripažinti neteisėtu.
„Tuomet toks sandoris gali būti panaikintas, pašalinant jo pasekmes ir grąžinus iki sandorio buvusią padėtį. Priklausomai nuo padaryto nusižengimo, notarui gali būti taikoma administracinė, civilinė arba baudžiamoji atsakomybė“, – sakė jis.
Pirkti už grynuosius patogiau?
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas abejojo, ar VMI priemonės tikrinti sandorius grynaisiais pinigais pasiteisins.
„Reikia atskirti grynus pinigus ir šešėlinę veiklą. Ne visi atsiskaitantys grynaisiais pinigais slepia mokesčius. Grynieji pinigai populiarūs dar ir todėl, kad jie patogūs. O dalis žmonių mano, kad grynieji pinigai namų stalčiuje yra saugiau nei elektroniniai banke“, – komentavo jis.
LLRI vadovo nuomone, Lietuvoje kova su šešėliu yra iškreipta.
„Metamos neproporcingai didelės pastangos kovoti su pasekmėmis, pvz., sekti gyventojų bankų sąskaitas. Tuo tarpu su priežastimi – per dideliu pajamų apmokestinimu – iš esmės nedaroma nieko. Jei ir pasigirsta iniciatyvų, tai į priešingą pusę, apmokestinti žmones dar daugiau“, – sakė Ž. Šilėnas.
Jo įsitikinimu, žmonės imasi mokesčių slėpimo būtent dėl to, kad jie dideli. Kai kurie tyrimai esą rodo, jog 67 proc. Lietuvos gyventojų šešėlio priežastis – per didelis apmokestinimas.
Daugiau skaitykite čia.
