Kauno miesto ir rajono savivaldybės ruošiasi kartu siekti Europos kultūros sostinės vardo, trečiadienį pranešė Kauno rajono savivaldybė.
„Yra du administraciniai vienetai, tačiau istoriškai jie sudaro vientisą Didijį Kauną, todėl turime galvoti apie čia gyvenančius žmones ir kuo geriau panaudoti mūsų krašto privalumus“, – kalbėjo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Kauno miesto mero pavaduotojas Simonas Kairys pastebėjo, kad dalyvavimas Europos kultūros sostinės programoje labai padėtų sustiprinti viso Kauno regiono tapatybę ir įvaizdį.
„Vertinant paraišką, svarbiais kriterijais bus programos turinys ir finansinis pagrįstumas“, – pastebėjo vicemeras.
Trečiadienį vykusio pasitarimo dalyvių nuomone, Kauno rajono privalumai teikiant paraišką dėl Europos kultūros sostinės vardo galėtų būti atnaujintas Raudondvario dvaras su menų inkubatoriumi, kuris būtų puiki erdvė tarptautiniams renginiams. Taip pat Kauno rajone vyksta ne vienas meno festivalis.
Abi savivaldybės deda daug pastangų, siekdamos dviračių takais sujungti Kauną su pakaunės miesteliais, formuojamas Mažasis pakaunės turizmo žiedas, kuris turėtų būti įdomus ir užsienio turistams. Kartu kuriami planai kaip atgaivinti Kauno tvirtovės fortus.
Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė pastebėjo, kad svarbu ne tik išryškinti regiono privalumus, bet ir gerinti kultūros infrastruktūrą, paslaugų kokybę, parengti inovatyvius projektus.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais teisę vienam miestui suteikti šį vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 metais.
Europos kultūros sostine tapti taip pat sieks Klaipėdos regionas, Panevėžys, Birštonas ir Druskininkai.
2009 metais Europos kultūros sostine buvo Vilnius.