Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė kaunietės skundas. Moteris nusivylusi mieste veikiančiu ligoninių darbu ir tikina, jog net kelios gydymo įstaigos atsisakė pasirūpinti nukentėjusiąja. Kaunietė nesupranta, kaip klinikos, turinčios naująjį Traumų ir skubios pagalbos centrą, negali pasirūpinti gyventojais, įsikūrusiais visai šalia gydymo įstaigos ir tenka trenktis į kitą miesto galą.
„Mano mama susidūrė su labai prastu Kauno Klinikų naujojo traumų centro aptarnavimu – gydymu.
Jei įkando vabzdys – erkė ir po įkandimo pakilo temperatūrą, kraujas rodė didelį virusą, o toje vietoje, kur buvo įkasta, susidarė pūlinys apie 10 cm skersmens, tad reikėjo chirurgo pagalbos, operacijos.
Kadangi mama gyvena Lukšos Daumanto g., kuri yra pagrindinė gatvė, per kurią važiuoja visos greitosios pagalbos mašinos į naująjį Klinikų Skubios pagalbos skyrių (realiai jai atstumas nuo namų iki šios institucijos gal 200 metrų), ji kreipėsi būtent ten. Klinikos priėmė, atliko reikiamus tyrimus, apžiūrėjo chirurgas (reikėtų pridurti, kad viso ji ten pralaukė netoli 6 valandų), chirurgas jai pasakė, kad čia jo žodžiais „daug darbo“ ir geriau, išrašys jei siuntimą į 3 ligoninę (Šančiuose), nes ten yra speciali aparatūra ir žmonės, kurie geriau pasirūpins.
Mamą greitoji išvežė į 3 ligoninę. Ten nuvažiavus, ją su klinikų lydinčiu asmeniu, apiplūdo 3 ligoninės darbuotojai ir pasakė, kad nepriims, tegul veža kitur. Jie vis rėkė ir pyko ant Klinikų, kodėl jie siuntinėja jiems žmonės, o patys neatlieka darbo (matomai mano mama jau buvo n-oji ligonė, kurią Klinikos atsiuntė pas juos).
Taigi, mama buvo išvežta į 2 ligoninę, esančią Šilainiuose. 2 ligoninė ją priėmė (pagaliau). Pasirodo, mums pagal gyvenamą vietą priklauso 2 ligoninė, nors gyvename prie pat klinikų! Na ir naujiena!
Tiesiog likome labai nepatenkinti klinikų darbu, visgi straipsniai buvo rašomi, kad atsidaro naujas skyrius, geresnė pagalba žmonėms, nauja aparatūra ir t.t. O pasirodo, kad ten papulti mums neleidžiama, nes neva geriau kvalifikuoti yra ne Klinikų, o 3, ar 2 ligoninės specialistai, bei Klinikos neturi tokios įrangos…“, – laiške dėstė kaunietė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovo dr. Kęstučio Stašaičio atsakymas.
Esame dėkingi mūsų buvusiai pacientei už šį atsiliepimą, kuris rodo, kad vis dar būtina šviesti mūsų miesto bendruomenę skubios pagalbos teikimo klausimais bei didinti visuomenės sąmoningumą.
Suprantame šios pacientės norą gydytis kaimynystėje įsikūrusiose Kauno klinikose. Deja, siekdami suteikti visapusišką pagalbą į mus besikreipiantiems asmenims, neretai turime sau ir kitiems priminti, jog esame ne vieną miesto mikrorajoną aptarnaujanti poliklinika, o trečio lygio šalies ligoninė, į kurią kasdien suplūsta šimtai sunkiausiomis ligomis sergančių, traumų ar kritinių būklių ištiktų pacientų iš Kauno apskrities ir visos Lietuvos. Tad teikdami pagalbą vadovaujamės susirgimų ir traumų sudėtingumo, o ne kaimynystės bei patogumo principais. Jokiu būdu neteigiu, kad vabzdžio įkandimas nėra rimta problema, tačiau ją tikrai be vargo išsprendžia specialistai, esantys kitose miesto ligoninėse. Ko, deja, nepasakysi apie rečiausių ligų, daugybinių traumų ar kritinių būklių atvejus, kuomet nedelsiant gyvybiškai būtina būtent mūsų centre sukaupta moderniausia įranga ir kvalifikuotų profesionalų patirtis ir kompetencija.
Kalbant apie šį konkrečios pacientės atvejį, reikia pabrėžti tai, kad Kauno mieste iš viso yra trys ligoninės (su savo priėmimo-skubios pagalbos skyriais) ir kiekviena jų specializuojasi tam tikrose srityse. Nuo seno odos ir poodžio pūlingus infekcinius susirgimus gydo Respublikinė Kauno ligoninė, o kitus infekcinius susirgimus – Kauno klinikinė ligoninė. Dėl šios priežasties apžiūrėję minėtąją pacientę ir diagnozavę susirgimo pobūdį (pūlinga odos ir poodžio infekcija) tikslingai nukreipėme ją tęsti gydymo Respublikinėje Kauno ligoninėje. Tai buvo padaryta tiek pačios pacientės, tiek ir kitų Kauno klinikų pacientų labui. Kadangi gydydami pūlinga infekcija sergančius žmones šalia tokios infekcijos neturinčių žmonių rizikuotume pastarųjų sveikata bei gyvybe. Tokia praktika paplitusi visame pasaulyje – pūlingi susirgimai ir sunkios infekcijos gydomos atskirose ligoninėse, siekiant, kad užkratas neplistų tarp sveikų asmenų.
Spręsdami konkretaus paciento klinikinį atvejį turime ne tik maksimaliai tenkinti su jo sveikata bei poreikiais susijusius interesus, bet nepamiršti ir likusios visuomenės dalies interesų ir teisės į kvalifikuotą pagalbą. Todėl esame priversti, vadovaudamiesi racionaliais principais, valdyti pacientų srautus. Tikimės didesnio gyventojų supratingumo ir pasitikėjimo mūsų gydytojų sprendimais. Pagalba gali būti teikiama ne tik Kauno klinikose, bet ir kitose miesto ligoninėse. Nes kitu atveju ne tik J. Lukšos-Daumanto gatvės gyventojai, bet ir kiti Kauno, kitų Lietuvos miestų ir rajonų pacientai, kuriuos ištiks rimta bėda, į Kauno klinikas tiesiog fiziškai netilps ir nesulauks jiems gyvybiškai būtinos pagalbos.
