Su šaukimu atlikti privalomąją karo tarnybą nesusitaikantys jaunuoliai ir toliau ieško būtų, kaip išsisukti nuo 9 mėnesių, jų teigimu, katorgos.
Panašu, kad situacija darosi rimta. Iš pradžių smagiais pokštais erzinę šauktiniai dabar pradėjo bandyti apgauti medikus, jie kreipiasi net į teisininkus.
Piktinasi skubiu sprendimu
Štai feisbukę grupę „Teisinė pagalba šauktiniams“ įkūręs prekės ženklo „Protega“ vadovas Justas Bozys tikina, kad į jį nuolat kreipiasi jaunuoliai, ieškantys atsakymų į jiems rūpimus klausimus, susijusius su LR Karo prievolės įstatymu, šaukimų įteikimo, privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo tvarka ir būdais.
„Sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę buvo priimtas itin skubiai, neatsiklausus tautos ir šaukiamo amžiaus žmonėms sukeliant tam tikrą šoką. Žmonės juk turi darbus, įsipareigojimus, planus, suplanuotas atostogas ir t.t. Gan ilgą laiką, nebuvo teikta jokios naudingos informacijos apie šaukimo, tarnybos atidėjimo, alternatyvios tarnybos atlikimo tvarką. Galima sakyti, kad šauktiniai buvo palikti nežinioje, kurioje didelė dalis jaunuolių tebėra iki šiol, o idant dėjusi pastangas kuo išsamiau informuoti jaunimą, LR Krašto apsaugos ministerija, per įvairius informacijos sklaidos kanalus, ėmėsi represyvios retorikos – šauktiniams nuolat grasino baudomis ir/ar net baudžiamąja atsakomybe“, – pastebėjo teisininkas.
Jis patikino – būtent aukščiau išvardintos priežastys ir paskatino jį imtis teisės aktų analizės ir informuoti šauktinius apie jiems kylančius įsipareigojimus bei teises.
Teiraujasi, kaip nubaus, jei tarnauti neis
J. Bozys pripažino – dauguma į jį besikreipiančių šauktinių vis dėlto teiraujasi, kaip ir už kokius veiksmus bei kokia tvarka bus nubausti, jei neatliks privalomosios karo tarnybos.
„Praktikoje pastebiu, kad praktiškai kiekvienas tarnybą atidėti norinčio jaunuolio atvejis yra individualus, tačiau akivaizdu, kad privalomąją karinę tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nėra pilnai pritaikyti individualiems žmonių poreikiams, kitaip sakant, jaučiami įstatymo trūkumai.
Kaip jau tapo plačiai žinoma, LR Karo prievolės įstatymo 15 straipsnyje yra išdėstytos priežastys bei aplinkybės, dėl kurių privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidedama. Deja, įstatymus skaito ir analizuoja retas šaukiamo amžiaus jaunuolis, todėl jaučiasi, kad besiteiraujantys asmenys vadovaujasi daugiausia gandų ir nuogirdų pagrindu surinkta informacija, o ne realiu įstatyminiu reguliavimu“, – pastebėjo jis ir nurodė privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindus:
Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems karo prievolininkams:
1) ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;
3) Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;
4) teisėjams;
5) prokurorams;
6) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;
7) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;
8) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams;
9) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
10) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę.
11) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;
12) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie nėštumą;
13) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;
14) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu.
3. Vykdant šaukimą, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama karo prievolininkams:
1) kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta, kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;
2) kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.
Įstatymo spragas užkaišys šių metų šauktinių praktika
Teisininkas teigia pastebėjęs, kad aplinkybių, dėl kurių Tarnyba yra atidedama, sąrašas nėra baigtinis.
„Konkrečiai 15 punkte pateikiama nuoroda į poįstatyminį aktą (Krašto apsaugos ministro nustatytą tvarką) bei 14 punkte vartojama sąvoka „neproporcingai didelė žala asmeniniams ir visuomenės interesams“. Tęsiant analizę, pažymėtina, kad LR krašto apsaugos ministro 2013-11-22 įsakymu Nr. V-1057 yra patvirtintas Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo II. skirsnyje iš dalies paaiškinama kas vis dėlto yra ta „neproporcingai didelė žala“, tačiau ir šių aplinkybių sąrašas nėra uždaras – vartojama sąvoka „kiti atvejai, kai prievolininkui būtų padaroma neproporcingai didelė žala“.
Todėl, lingvistiškai aiškinant šios teisės normos turinį, neįmanoma numatyti kokia žala yra neproporcingai didelė, o kokia žala yra pateisinama. Mano manymu, šioje vietoje paliekama labai daug vietos interpretacijai ir šią spragą, formuojant naują praktiką, užpildyti teks ne kam kitam, o pirmaisiais bei antraisiais metais pašauktiems jaunuoliams“, – pastebėjo jis.
Klausimai, į kuriuos trūksta atsakymų
J. Boziui taip pat pasirodė keista, kad teisės aktuose nenumatyti akivaizdžiai pasitaikysiantys atvejai, dėl kurių jauno amžiaus vyrai negalės 9 mėnesiams atsitraukti nuo įsipareigojimų, tačiau šiuo metu yra priversti pasikliauti Ministerijos sudarytos komisijos malone.
Konkretizuojant, teisininko teigimu, paminėtina, kad nenumatyta:
1. Ar bus padaryta neproporcingai didelė žala fiziniams asmenims, kurie turi finansinių įsipareigojimų kitam fiziniam asmeniui?
Pavyzdžiui, šaukiamo amžiaus vyras yra paėmęs paskolą iš savo draugo ar giminaičio. Vargu, ar draugas/giminaitis maloniai sutiks žinią, kad paskolos įmokų šauktinis nemokės 9 mėnesius. Net ir finansines paslaugas teikiančioms institucijoms suteikiama diskrecija šauktinių atžvilgiu – gal atidės įmokų mokėjimą, o gal ir ne. Bankų atstovai viešai pasisakė, kad „paskolų sutartyse tokių galimybių nėra numatyta, bet individualiais atvejais sutinkame atidėti paskolos įmokas.“ Tačiau panašu, kad palūkanas vis dėlto teks mokėti nenutrūkstamai. Atvejai individualūs.
2. Vienas iš atvejų, kuris viešoje erdvėje jau minėtas, kai tarnauti pašaukiamas, darbo vietas kuriantis verslininkas, tačiau nepasakyta, ką daryti verslininkui, kai pašaukiamas vienintelis ar vienas iš kelių jo darbuotojų, turinčių tiesioginį poveikį įmonės veiklai.
Reikėtų konkretizuoti, ar įmonės pajamų sumažėjimas (negautos veiklos pajamos), klientų nepasitenkinimas neatliktais darbais bei dalies funkcijų įmonėje „išjungimas“ yra neproporcingai didelė žala?
3. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo tvarkoje yra ir daugiau trūkumų.
Neužsiminta kaip bus elgiamasi su studijuojančiais ir/ar ką tik įstojusiais į statutinius valstybės pareigūnus rengiančius profesinio mokymo centrus. Taip pat, kaip bus elgiamasi su pareiškusias norą tapti statutiniais pareigūnais jau po šaukimo įteikimo.
4. Atrodo, kad pamiršti ir tie, kuriems tarnauti su ginklu neleidžia jų religiniai ar pacifistiniai įsitikinimai. Neaišku, kaip asmenys privalės įrodinėti savo priklausomybę vienai ar kitai religinei bendruomenei, o, tuo labiau, įrodyti savo pacifistinius įsitikinimus?
Žinoma, yra numatyta Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, kurią asmenys turės atlikti valstybės ar savivaldybės institucijose, tačiau koks tai bus darbas – nenurodoma.
5. Tačiau, pagrindinis klausimas, į kurį turėtų atsakyti, tai „Ką daryti su emigrantais?“.
Pasirodžius statistikai, kad kol kas į šaukimus atsiliepė tik 8 proc. pašauktųjų, kilo diskusija, kad užsienyje gyvenantys tautiečiai į šaukimus nekreipia dėmesio. Pasirodo, kad jeigu asmeniui šaukimas nėra įteikiamas pasirašytinai, jis nėra tinkamai informuotas apie karo prievolę, todėl šaukimo ignoravimas asmenims nesukelia papildomų pasekmių, kadangi šaukiama yra atsitiktine tvarka, t.y. loterijos principu, todėl neatsiranda visuotinė karo prievolės pareiga.
Krašto apsaugos ministerija teisinasi nesant lėšų pašaukti visus, taip pat užsimena apie tai, kad administracine tvarka baus šauktinių artimuosius ir darbdavius, kurie tinkamai neinformuos šauktinio apie jo prievolę tarnauti, t.y. deleguos valstybės funkcijas tretiesiems asmenims. Šis modelis Lietuvoje gali ir pasiteisinti, kadangi LR CPK 123 str. 3d. nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Tačiau jokia atsakomybė už tai iki šiol nėra numatyta. Tačiau, kaip ir per kokias institucijas bus komunikuojama su užsienyje gyvenančiais, dirbančiais ar besimokančiais šauktiniais, taip ir lieka neaišku.
Kol kas nubaustas tik vienas lietuvis
J. Bozio duomenimis, Lietuvos teismų praktikos paieškos sistemose, viešai skelbiama tėra viena baudžiamoji byla Nr. 1-45-418/2012, kai asmuo pripažintas kaltu vengęs privalomosios pradinės karo tarnybos ir tąkart nubaustas baudžiamuoju įsakymu – 5 MGL (650 Lt, 188 eurų) bauda.
Paklaustas apie praktiką kitose šalyse, teisininkas nurodė, kad, pavyzdžiui, 2011-ųjų liepos 7-ąją Strasbūre EŽTT Didžioji kolegija paskelbė sprendimą dėl privalomosios karinės tarnybos.
„Balsų persvara – 16 prieš 1 – teismas priėjo išvadą, kad, nuteisdama ir įkalindama Vahaną Bajatianą už atsisakymą atlikti karinę tarnybą dėl religinių įsitikinimų, Armėnija pažeidė jo teisę į sąžinės laisvę. Būtent ši byla paklojo pamatą Europos šalių teismų praktikos formavimui aspektu, kai asmeniui tarnauti su ginklu neleidžia jo religiniai įsitikinimai. Vahanas, būdamas Jehovos liudytoju, atsisakė tarnauti Armėnijos ginkluotose pajėgose, kadangi tarnybą su ginklu draudė jo religija. Armėnijos teismai vienareikšmiškai pripažino V. B. kaltu dėl privalomosios karo tarnybos vengimo ir dviejų vaikų tėvą 18 mėnesių įkalino. Šią bylą prieš savo šalį Vahanas laimėjo jau atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę ir, žinoma, jam buvo priteista kompensacija, tačiau Armėnijos įstatymai taip ir liko nepakeisti“, – patikino teisininkas.
Už neatvykimą – baudos
DELFI primena, kad šauktiniai motyvuotus prašymus privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti gali pateikti iki praeis trys savaitės nuo tada, kai asmeniui pasirašytinai buvo įteiktas šaukimo pranešimas.
Prašymus atidėti tarnybą nagrinėja nuolatinė komisija, kurios sudėtį tvirtinta krašto apsaugos ministras, o išnagrinėti juos ministerija įsipareigoja per 20 darbo dienų.
Už karo karo prievolininko pareigų nevykdymą gali būti paskirtos baudos administracinė bauda nuo 28 iki 289 eurų.
Už karo prievolininkų neatvykimą į privalomąją pradinę karo tarnybą be pateisinamos priežasties iki dviejų parų, gali būti paskirta nuo 144 iki 289 eurų administracinė bauda, o už vengimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą – gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Sumokėta bauda nuo karo prievolės neatleis.
