Lietuvos bankai sutinka pradinę privalomą karo tarnybą atliekantiems šauktiniams jų prašymu devyniems mėnesiams atidėti kreditų mokėjimą, tačiau nesileidžia į kalbas dėl palūkanų. Lietuvos bankų asociacija siūlo, kad palūkanos per devynis mėnesius kauptųsi ir lauktų tarnybą baigusio jaunuolio.
„Klausimas ir anksčiau buvo taip pat sprendžiamas, kai šauktiniai buvo. Jeigu devyniems mėnesiams pašaukiamas, tai natūraliai kredito mokėjimas atidedamas tam laikotarpiui. Bankai numatę atidėjimą iki metų laikotarpiui: tai nėra vien tik šauktiniai, gali būti liga, motinystės atostogos, kiti dalykai. Tie dalykai sprendžiami ir be papildomo reguliavimo“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Pasak jo, kredito mokėjimo atidėjimas nėra reguliuojamas teisės aktais, tačiau tai normali praktika.
S. Kropas akcentavo, kad kredito mokėjimo atidėjimas turėtų būti įtvirtintas tik šauktinio prašymu: kad asmuo galėtų pasirinkti – mokėti kreditą privalomosios pradinės karo tarnybos metu ar ne.
„Dėl palūkanų iš tikrųjų yra problemų, nes bankiniuose kodeksuose nėra numatyta tokio dalyko kaip palūkanų neskaičiavimas. Palūkanos skaičiuojamos. Jeigu būtų numatyta įstatyme, kad palūkanos būtų subsidijuojamos arba atleidžiamas nuo palūkanų, tai jau būtų kišimasis į privačius santykius“, – sakė S. Kropas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai neprieštaravo tokiam siūlymui.
Panaikins 38 metų ribą šauktiniams
Komitetas taip pat sutarė keisti Karo prievolės įstatymą taip, kad karo prievolei būtų šaukiami jaunuoliai nuo 19 iki 26 metų, tačiau dingtų nuostata apie baigusius aukštąjį mokslą, kurie dabar galėtų būti šaukiami iki 38 metų.
Ši riba liktų tik savanoriams: savanoriškai pradinę privalomąją karo tarnybą galėtų atlikti žmonės nuo 18 iki 38 metų, įskaitant ir moteris.
Šiuo metu 19-26 metų jaunuolių Lietuvoje yra 180 tūkst., tačiau į šį skaičių įskaičiuotos merginos. Be jų, bendras kiekis siekia apie 90 tūkst. Atmetus studijuojančius, liks apie 45 tūkst, kurie bus šaukiami. Iš viso kasmet planuojama pašaukti apie 3-3,5 tūkst. jaunuolių pirmenybę teikiant savanoriams.
6 regioniniai sąrašai
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje buvo sutarta ir tai, kad bendras šauktinių sąrašas bus padalintas į 6 dalis pagal regionus: taip norima pasiekti, kad šaukiamiesiems netektų iš Klaipėdos vykti į Vilnių ar atvirkščiai.
Jaunuolio pavardė pateks į to regiono sąrašą, kur yra paskutinė deklaruota jo gyvenamoji vieta.
Neims buvusių kalinių
Pataisytame Karo prievolės įstatyme bus numatyta, kad į šauktinius nebus imami realią laisvės atėmimo bausmę atlikę asmenys.Tai reiškia, kad asmenys galės būti šaukiami, jei yra teisti, bet negalės, jei yra atlikę laisvės atėmimo bausmę – nesvarbu, ar nusikaltimas tyčinis, ar ne.
„Jeigu asmenys buvo pripažinti kaltais, bet jiems bausmė nebuvo vykdoma, atidėta, tai tokius mes sutinkame kviesti. Tai yra tik tokius, kurie nepraėję kalėjimo mokyklos“, – komiteto posėdyje sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Komitetas atmetė ir kai kurių Seimo narių siūlymą pirmumo tvarka į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukti pirmiau bedarbius ar kitus asmenis.
Mamos, broliai ir darbdaviai privalės informuoti šauktinius
Nauja bus tai, kad šauktiniai negalės dangstytis tuo, kad negavo šaukimo atlikti privalomą pradinę karo tarnybą. Karo prievolės įstatyme bus įtvirtinta nuostata, kad karo prievolininkus apie šaukimą privalės informuoti šeimos nariai, darbdaviai ar valstybės institucijos.
Pavyzdžiui, ateina jaunuolis į Darbo biržą užsiregistruoti ir jam įteikia šaukimą atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
„Galima šaukimą palikti mamai, žmonai, darbdaviui ir pasakyti, kad šaukiame jūsų darbuotoją, prašome perduoti jam tą šaukimą. Nes kitaip gali būti sunku surasti“, – aiškino J. Olekas.
Tačiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas iškėlė klausimą, kas nutiks, jeigu šaukiamojo asmens žmona ar tėvai atsisakys priimti šaukimą.
Tuomet buvo sutarta, kad įstatyme bus įtvirtinta pareiga ir priimti šaukimą, ir perduoti jį šaukiamajam. Už tokios pareigos nevykdymą gresia administracinė atsakomybė.
Emigrantai privalo pranešti gyvenamąją vietą
Karo prievolės įstatyme bus numatyta prievolė emigrantams pranešti apie savo gyvenamąją vietą.
„Išvykus į kitą valstybę nuolat ar laikinai, ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išvykimo informuoti karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją apie savo faktinę gyvenamąją, darbo ar studijų vietą“, – rašoma teisės akte.
„Jeigu asmuo išvažiuoja plauti indų į Londoną ilgiau kaip 6 mėnesiams, jis turi palikti savo adresą, kad jis išvažiuoją į Londoną, o ne gyvena Tauragėje“, – sakė J. Olekas.
Kokios bus išmokos?
Atsiras ir piniginių naujienų, susijusių su šauktiniais. Šiuo metu karinį parengimą įgiję jaunuoliai galėjo tikėtis iki 50 proc. faktinės studijų kainos padengimo, bet tokią lengvatą gaudavo tik tie karinį parengimą įgiję jaunuoliai, kurie aukštosiose mokyklose mokėjo už mokslą. Besimokiusieji gerai jokių kompensacijų negaudavo, nes už mokslą nemokėdavo.
Pataisytame įstatyme nuostata keičiama taip, kad kas mėnesį šauktinis gautų apie 140 eurų išmoką, tačiau baigęs tarnybą toks asmuo gaus dar vieną sukauptą išmoką, kurią galės panaudoti, kaip norės: padengti studijų išlaidas, susimokėti kreditą ir palūkanas ar kaip nors kitaip.
Pasak J. Oleko, išmoka šiek tiek skirsis nuo to, ar asmuo gerai atliko tarnybą. Tarnavusiems labai gerai bendra išmoka (mokama kas mėnesį ir mokama pabaigus tarnybą) sieks 2633 eurai, tarnavusiems gerai – 2291 euras, tarnavusiems patenkinamai – 1949 eurai.
Savanoriams išmokos bus didesnės: tarnavusiems labai gerai – 2975, tarnavusiems gerai – 2547 eurai, tarnavusiems patenkinamai – 2120 eurų.
Privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems šauktiniams taip pat liks: išmokos už vaikus, įmokos socialiniam draudimui.
