Jau penktą kartą Kaune atidaroma didžiausia lesykla Baltijos šalyse. Čia žiemoti pasilikusius paukščius šers vietiniai gyventojai, kuriems pašarą paaukojo šalies ūkininkai.
Ornitologai pastebi, jog lyginant su kitomis Baltijos šalimis, Kaune žiemoti lieka didžiausias gulbių kiekis. Estijoje vienoje leskloje žiemą lieka apie 50 gulbių, Latvijoje – apie 100. Tuo tarpu Kaune žiemojančių gulbių skaičius siekia 600. Taip yra todėl, kad kuo vietovė yra piečiau, tuo daugiau gulbių gyvena. Būtent Šančių lesykloje šeriama apie 300 paukščių.
Šiandien Šančių lesykloje pradedami lesinti paukščiai. Pirmoji porcija – net 2 tonos grūdų. Eilę metų vietiniai gyventojai rūpinasi Nemune pasilikusiomis gulbėmis, tad Kauno rajono ūkininkai dažnai paaukoja dalelę savo derliaus, kad gyvūnai iš bado nenumirtų.
„Ankščiau nebuvo galima pradėti lesinti paukščių, nes jie dar rasdavo maisto patys. Dabar, kai labai pašalo, būtina paukščiams duoti maisto, nes gulbės jau pradėjo silpti. Sunku pasakyti, kiek pašaro reikės šiais metais, nes daug kas nuo orų priklauso. Štai praėjusiais metais pradėjome gulbes šerti tik sausio pabaigoje, tai per visas Kauno lesyklas buvo išbarstyta apie 6 tonas grūdų“, – kalbėjo Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Marius Karlonas.
Paukščiai į šiltuosius kraštus neišskrenda dėl kelių priežasčių. Pirma, gyventojai per anksti pradeda šerti sparnuočius, tad šie pripranta ir patys nesugeba susirasti maisto. Vietinis gyventojas, besirūpinantis žiemojančiomis gulbėmis tikino, jog gulbės išskrenda tada, kai užšąla vandenys. Pastačius Kauno hidroelektrinę, vanduo Nemune neužšąlą ir taip klaidina paukščius.
„Sode yra prūdelis, kuriame vasarą pilna ančių, jas žmonės taip pat lesina. Tačiau dabar ten viskas užšalę ir nėra nei vieno paukščio“, – kalbėjo gyventojas.
Kauniečiai pamėgę gulbes šerti Šančiuose, aikštelėje prie Kauno hidroelektrinės, ties Vytauto bažnyčia ir Trijų mergelių tiltu.
