Svarstoma galimybė atgaivinti legendinį vandens maršrutą Kaunas–Nida

Kuršių Nerija yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl būtina ieškoti alternatyvių transporto priemonių, siekiant maksimaliai sumažinti automobilių transporto sukeliamą aplinkos taršą, – šią ir kitas problemas susitikimo su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu metu aptarė valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos (toliau – VĮ VVKD) atstovai, tęsdami susitikimus su prie vidaus vandenų kelių įsikūrusių savivaldybių vadovais. Susitikimų metu siekiama susipažinti su savivaldybių planais, problemomis ir poreikiais dėl laivybos vidaus vandenų keliais plėtros, kad planuojant įmonės veiklą galima būtų atsižvelgti į jų pageidavimus.

Pasak Neringos mero D. Jasaičio, vasaros sezono metu norinčių patekti į Kuršių Neriją poilsiautojų srautas labai didelis, vienintelis būdas čia atvykti – automobilių transportas, prie keltų nuolat susidaro automobilių eilės, jose sugaištama daug laiko, išmetami teršalai kenkia saugomai aplinkai. „Nacionalinis parkas apkraunamas automobiliais, siauri ir vingiuoti keliai nėra pritaikyti tokiai automobilių spūsčiai, rūpesčių kelia jų keliama aplinkos tarša ir eismo sauga,“ – vardijo problemas meras, kaip alternatyvą sausumos transportui siūlydamas vidaus vandenų transportą.

VĮ VVKD generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko nuomone, kai automobilių keliai yra perpildyti, keleivių gabenimas vidaus vandenų transportu išspręstų nemažai problemų: „Vandens transporto sukeliamas triukšmo lygis palyginti žemas, toks pervežimas yra ekologiškas, saugus, gerokai sumažėja spūsčių ir avarijų sausumos keliuose tikimybė.“

Vienas iš problemos sprendimų būdų galėtų būti reguliaraus keleivinio maršruto Kaunas–Nida atgaivinimas. Šis maršrutas sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo, jo įgyvendinimas turėtų didelę ekonominę ir socialinę naudą, tačiau yra komerciškai nuostolingas, jam reikalinga viešojo sektoriaus parama. Pasak D. Jasaičio, Neringos savivaldybė suinteresuota šio projekto atgaivinimu ir ieško įvairių galimybių prisidėti prie maršruto finansavimo.

Susitikimo metu buvo aptarta ir birželio 18 d. atidaryto tarptautinio vidaus vandenų pasienio kontrolės punkto Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Rybačij miestelyje akivaizdi nauda. Meras pastebėjo, kad jau dabar jaučiamas didelis laivybos pagyvėjimas, be to, sulaukiama daug pasiūlymų turizmo ir verslo plėtojimo srityse. Pasak G. Labanausko, kol kas dėmesys skiriamas vandens turizmo tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus srities aktyvinimui, bet ateityje bus galima svarstyti ir krovininės laivybos planus.

Abu vadovai sutarė dėl nuolatinių konsultacijų sprendžiant laivybos vidaus vandenų keliais vystymo klausimus ir konkrečių pasiūlymų rengimo.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA