Rudenį į Žemės orbitą bus iškelti net du lietuviški palydovai. Vienas jų – Kauno technologijos universiteto ir Kosmoso mokslų bei technologijų instituto jungtinės komandos kuriamas palydovas „LitSat-1“. Artėjant startui laboratorijose – pats darbymetis.
„Atliekami papildomi bandymai. Bus atliekamas vibracijos testas, nes kilimo metu galima didelė vibracija. Kai visi elementai bus sudėti į modelį, palydovas keliaus į NASA“, – pasakojo KTU studentas Algis Karpavičius.
„Šio palydovo tikslas – sukurti pirmąją lietuviško palydovo platformą, kurios pagrindu ateityje būtų kuriami nauji palydovai. Palydovai padės atlikti naujus eksperimentus“, – komentavo KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.
Atlikus bandomąjį skrydį ir užtikrinus visų komponentų sklandų veikimą, 2015-aisiais kosmose bus ištirta pjezo reakcijos įranga. Toks eksperimentas dar nebuvo atliktas.
„Pasiūlėme visiškai naują idėją – pjezo elektroninę orientavimo sistemą. Idėja paremta pjezo elektroniniu varikliu, kurio savybės – transformuoti aukšto dažnio virpesius į sukimosi judesį“, – aiškino KTU profesorius Ramutis Petras Bansevičius.
Tokia idėja susidomėjo Jungtinių Valstijų Aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA).
Jei eksperimentas pavyks, jis palengvins mažųjų palydovų valdymą kosmose ir gerokai sumažins gamybos kaštus.
„Smagu žinoti, kad NASA svarbūs mūsų eksperimentai, kad būtent pjezo reakcijos bandymai gali pakeisti pasaulį ir sumažinti palydovų gamybos kaštus, padidinti efektyvumą“, – kalbėjo KTU Inovacijų ir verslo centro direktorius Almantas Danilevičius.
Kitą – „Lituanica Sat-1“ – palydovą kuria daugiau nei 30 žmonių komanda, kurią sudaro įvairių sričių specialistai. Jiems talkina keliasdešimt organizacijų ir įmonių. Į kosmosą šis palydovas, kaip ir „LitSat-1“, bus paleistas bendradarbiaujant su Jungtinių Valstijų Aeronautikos ir kosmoso administracija NASA, iš Floridos valstijoje įsikūrusio Kenedžio kosmoso centro. Jį nugabens „Space X“ raketa nešėja.
Paleistas į žemės orbitą palydovas ilgiau nei 6 mėnesius skries 400 kilometrų aukštyje 8 kilometrų per sekundę greičiu.
