„Kas vyksta Kaune” skaitytoja Lina dalinasi savo patirtimi keliaujant miesto viešaisiais autobusais ir sako, kad kai kurios istorijos būtų vertos amerikietiško filmo siužeto.
„Kadangi Kauno viešuoju transportu naudojuos ilgai, tad turiu tokias kelias istorijas, švelniai tariant, įdomias, kuriomis norėčiau pasidalinti. Pasirodo, visko būna šiam pasauly.
Važiuojant autobusu, bandžiau užleisti vietą senyvo amžiaus moteriai atsisėsti, kuri sunkiai vaikščiojo, man atsistojus vietą greitai užėmė vos vyresnė mergina už mane (~25 m.), be abejo, aš netylėjau ir sakiau, kad vieta užleista moteriai, kuriai tikrai reikia. Sutrumpinant istoriją, manęs toji mergina klausia: „Tau dažnai pasitaiko, kad tavo rankinę autobuse supjausto, pavagia daiktus?“ – še tau, kad nori, bandai gerą darbą padaryti, o čia tau grasina.
Kita istorija parodo žmonių kultūrą. Vakar važiuoju 3 maršruto autobusu, į jį įlipa gan jauna mergina su (matyt, jaunesniu broliu) vaiku. Berniukas sirgo ir gan stipriai kosėjo, pavažiavus kelias stoteles ir po kelių pasikartojančių kosulio priepolių vidutinio amžiaus vyras pareiškia: „Berniuk, dar kosėsi už karšienės papurtysiu“. Normalu…
O dabar lipimas per priekines duris: vieni vairuotojai uždaro duris prieš nosį, kai bandai įbėgt į autobusą per vidurines ar galines duris, tačiau vienas vairuotojas gudrutis aprėkė visus keleivius, laukiančius eilėje, kad liptų į autobusą per priekines duris: „Visos durys atidarytos, lipkit per jas čia grūsties nedarant“. Ir žinok, kad gudras, kaip laipiot į tuos autobusus.
Na ir pabaigai praktiškai amerikietiško filmo siužetas. Vėlgi grįžtu namo, matau vieną vyrą prie galinių durų, turintį maišelį. Į jį neatkreipiau dėmesio, kol nepamačiau, kad jis persižegnoja, paeina truputį toliau nuo durų, padeda maišelį tarp sėdynių ir pasitraukia… Švelniai tariant – nejauku.. Kaip baigėsi, net neįsivaizduoju, neketinau laukt savo stotelės ir išlipau anksčiau – panašu, kad fantazija paveikta filmų”, savo laiške rašo skaitytoja Lina.
