Žiemos gaisrai išryškino Lietuvos skurdą: degė fermose ir ūkiniuose pastatuose gyvenę žmonės

Šią šaltą žiemą Lietuvoje kilę gaisrai išryškino skurdą ir socialines problemas – degė ne tik gyvenamuosiuose namuose buvę žmonės, bet ir tie, kurie glaudėsi gyvenimui nepritaikytose patalpose.

„Žmonės degė neįtikėtinose vietose: fermose, ūkinės paskirties pastatuose, tiesiog ten gyveno ir šildėsi“, – per spaudos konferenciją, skirtą žiemos sezono įvykių apžvalgai, sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla.

Pasibaigusią žiemą jis apibūdino kaip sudėtingą ir tragišką – nuo gruodžio 1 iki vasario 28 dienos ugnyje žuvo 39 žmonės.

„Daugiau iškvietimų, daugiau gaisrų. Gaisrų, palyginti su ankstesne žiema, maždaug 6 procentais daugiau – virš 2 tūkstančių iškvietimų. Daugiausia gaisrų kilo gyvenamosiose patalpose – daugiau kaip pusė gaisrų. Absoliuti dauguma žuvusiųjų sudegė savo namuose, todėl pasakymas „Mano namai – mano tvirtovė“ mūsų atveju nesuveikė. (…) Žmonės daugiausiai žuvo miesteliuose, kaimiškose vietose, pati tragiškiausia diena – pirmadienis, o paros laikas – nuo 20 valandos vakaro iki 4 valandos ryto. Vidutinis žuvusiojo amžius – 64 metų vyras. Labiausiai žmonės žūdavo gaisruose apie mėnesio vidurį – tai galima, matyt, sieti su socialinių išmokų išmokėjimo laikotarpiu“, – sakė PAGD vadovas R. Požėla.

Pirmadienį žuvo 11 žmonių, mėnesio viduryje (54 proc. visų žuvusiųjų), nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto, būtent šiuo metu gaisruose žuvo 67 proc. visų aukų.

„Priežastys nesikeičia metų metus – neatsakingas žmogaus elgesys – rūkymas lovoje, netvarkinga elektros instaliacija, netvarkingi židiniai, krosnys, dūmtraukiai. Tai rodo, kad per mažai žmonės investuoja į savo saugumą. Turime ne tik gesinti gaisrus, bet ir imtis prevencijos, daug pamokų iš šios žiemos išmokome, į kitą žiemą eisime su kitomis priemonėmis“, – kalbėjo Lietuvos ugniagesių vadovas.

Ugniagesiai iš gaisrų fiziškai išnešė 36 žmones ir taip išgelbėjo juos nuo žūties ugnyje. Visuose pastatuose, kuriuose žuvo žmonės, nebuvo dūmų detektorių.

„Šaltis parodė mūsų pažeidžiamumą, apnuogino mūsų problemas, parodė mūsų gyventojų požiūrį į savo saugumą“, – sakė R. Požėla.

Jis pasakojo, kad ugniagesiai, stengdamiesi apsaugoti nuo gaisrų socialiai pažeidžiamus asmenis, patys atvykdavo į namus ir įrengdavo dūmų detektorius. Tačiau nuvykus patikrinimui vakare, name dūmų detektorius nebuvo rastas – paaiškėjo, kad kaimo parduotuvėje jis buvo iškeistas į alkoholį.

Per šalčius ugniagesiams ne kartą teko vykti gesinti kaminuose degančių suodžių, padėti gyventojams dėl jų netvarkingų krosnių.

Sausio 14-osios vakarą Kauno ugniagesiai vyko į Marvelės gatvę – gautas pranešimas, kad uždūmintos patalpos, pranešėjas apsinuodijo dūmais. Atvykę ugniagesiai rado netvarkingą krosnį – ji buvo visa suskilinėjusi, per tarpus matyti ugnis, blogai atidaryta kamino sklendė.

Savininkas jautėsi apsinuodijęs dūmais, medikai jį apžiūrėjo, bet medikų pagalbos atsisakė, nevyko į gydymo įstaigą. Patalpos išvėdintos, prie krosnies buvę pelenai dėl saugumo išnešti į lauką. Vyrui buvo suteikta informacija, kaip jis turi saugiai elgtis. Ugniagesiai patalpose dūmų detektoriaus neaptiko.

Kitos dienos vakarą ugniagesiai skubėjo į Tilžės gyventojos namus. Buvo pranešta, kad iš kaimyno buto rūksta dūmai.

Dėl netvarkingo dūmtraukio dūmai rūko į buto vidų. Gelbėtojai krosnį užgesino ir savininkę informavo apie būtinybę susitvarkyti krosnį ir dūmtraukį.

Kaip skelbė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, sausio 22-osios vakarą Kauno ugniagesiai gavo pranešimą, kad Vilijampolėje dega namo kaminas. Paaiškėjo, kad senos koklinės krosnies kamine degė suodžiai. Gelbėtojai išvalė kaminą ir pakurą, medinio namo šeimininkei uždraudė naudotis krosnimi. Dūmų detektoriaus name nebuvo.

Tuo metu Vilkaviškio rajone į gaisrą dėl kamine degančių suodžų atskubėję ugniagesiai pasitelkė ne tik vandenį – jie į kaminą bėrė sniegą, o per kamino pravalą išsėmė sudegusius suodžius ir budėjo tol, kol atvėso kaminas.

Kalvarijos savivaldybėje kūrendama krosnį nukentėjo 90 metų moteris. Atvykus gelbėtojams paaiškėjo, kad kurdama krosnį senolė (g. 1935 m.) apdegė dešinę koją ir ranką, šoną. Sąmoninga nukentėjusioji išnešta ir įkelta į greitosios pagalbos automobilį.

Ugniagesiai ketina peržiūrėti savo prevencinius planus ir į savo darbą labiau įtraukti socialinius darbuotojus, seniūnaičius, bažnyčios atstovus.

„Labiausiai pažeidžiami senyvo amžiaus žmonės ir vieniši. Bendruomenės ir artimieji turi labiau jais pasirūpinti“, – sako R. Požėla.

Ugniagesiai pastebi, kad gyventojai intensyviau kūreno krosnis ar židinius, dažnai palikdavo naktimis juos be priežiūros, naudojo papildomus elektrinius šildytuvus, kurie perkrauna elektros tinklus. Visa tai gerokai padidino gaisrų kilimo tikimybę.

Šalti orai taip pat išryškino ir socialines problemas: dalis gyventojų taupė šildymo sąskaita, kūreno netinkamą kurą ar naudojo techniškai netvarkingus įrenginius, nevalė ir neprižiūrėjo dūmtraukių.

Meteorologai skelbia, kad šių metų sausis buvo net 6 laipsniais, o vasaris – 5 laipsniais šaltesni nei daugiametė vidutinė žiemos temperatūros norma. Ugniagesių gelbėtojų statistika rodo, kad kartu su išskirtinai šalta žiema padaugėjo gaisrų ir žuvusiųjų juose skaičius.

Sausio mėnesį šalyje degė net 427 gyvenamieji pastatai, gaisruose žuvo 16 žmonių. Vasario mėnesį gyvenamuosiuose pastatuose kilo 410 gaisrų, žuvo 7 žmonės.

Sausis tapo daugiausia aukų gaisruose nusinešusiu mėnesiu per pastarąjį dešimtmetį, o vasaris išsiskyrė didžiausiu gaisrų skaičiumi per pastaruosius šešerius metus.