Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti Antano Kandroto, pravarde
Celofanas, kaltinamo viešosios tvarkos pažeidimu, baudžiamąją bylą.
Nukentėjusiuoju pripažintas visuomenininkas
Valdas Bartkevičius posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. A. Kandroto advokatas Erikas Rugienius posėdžio pradžioje pageidavo, kad V. Bartkevičius posėdyje dalyvautų gyvai.
Paaiškėjo, kad V. Bartkevičius yra Ukrainoje, jis pasirašė kontraktą su šios šalies ginkluotosiomis pajėgomis. Pagal sutartį su ukrainiečių kariuomene, iš šalies jis gali išvykti tik po pusės metų.
Teisėja Ilona Mateikienė nusprendė, kad nukentėjusysis gali dalyvauti nuotoliniu būdu. Tada A. Kandrotas pareiškė nušalinimą teisėjai.
„Nesuprantu pareikšto nušalinimo. Tam nėra jokių pagrindų“, – sakė prokurorė Indrė Zubavičiūtė.
Teisėja A. Kandroto prašymą atmetė ir nenusišalino.
Tada teisiamasis pageidavo, kad V. Bartkevičius parodytų patalpą, kurioje jis yra.
„Negaliu. Nes pagal tai būtų galima nustatyti mano lokacijos vietą“, – atsakė V. Bartkevičius.
Po to prasidėjo bylos nagrinėjimas. Prokurorė pagarsino kaltinimą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2025 metų gruodžio 18-osios vakarą, apie 19 val., sostinės Nepriklausomybės aikštėje vykusio renginio metu A. Kandrotas įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
BNS anksčiau skelbė, kad protesto už laisvą žodį metu A. Kandrotas apsižodžiavo su paramos Ukrainai rinkėju V. Bartkevičiumi. Pastarasis Celofaną apspjovė, o po to šis trenkė V. Bartkevičiui į veidą, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl spjūvio policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip prašė A. Kandrotas, bet už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą V. Bartkevičiui buvo skirta 85 eurų bauda. O dėl Celofano smūgio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta.
Trečiadienį teisme A. Kandrotas pasakojo, kad minėto renginio metu prie jo priėjo V. Bartkevičius. Celofanas jį pavadino „draugužiu“, V. Bartkevičius dėl to supyko ir spjovė A. Kandrotui į veidą. Pasak kaltinamojo, jis gindamasis pakėlė ranką ir palietė nukentėjusiojo gobtuvą, bet ne veidą.
Nukentėjusysis teisme teiravosi A. Kandroto, kodėl jis meluoja sakydamas, kad palietė jo gobtuvą. V. Bartkevičius tvirtino, kad jis buvo be gobtuvo.
A. Kandrotas teisme teigė, kad V. Bartkevičius su bendrininkais iš anksto planavęs jį užpulti.
„Aš esu nusikaltimo auka, o ne budelis“, – pareiškė kaltinamasis.
V. Bartkevičius papasakojo, kad minėtame renginyje pamatė, kaip A. Kandrotas kažkokiam vaikinui išmušė iš rankos žibintuvėlį. Tada V. Bartkevičius priėjo prie Celofano, uždėjo ranką jam ant pečių ir nusistebėjo, kad jis toks mažas.
„Tada
Antanas Kandrotas kažką leptelėjo ir aš spjoviau jam į veidą“, – pasakojo nukentėjusysis.
Po to V. Bartkevičius sukosi nueiti ir tuo metu A. Kandrotas trenkė jam į akį.
„Antanas Kandrotas gan stipriai trenkė, apsvaigo galva“, – sakė vyras, pridūręs, kad galvą po to skaudėjo kelias dienas.
„Jei Antanas Kandrotas neturi pinigų, esu linkęs jų nereikalauti. Atsisakau civilinio ieškinio“, – posėdžio metu pareiškė V. Bartkevičius.
Nukentėjusysis anksčiau buvo pareiškęs A. Kandrotui 20 tūkst. eurų civilinį ieškinį.
Kitame teismo posėdyje, kuris turėtų įvykti birželio 29 dieną, planuojama apklausti liudytojus.
Baudžiamajame kodekse griežčiausia už viešosios tvarkos pažeidimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pernai birželį A. Kandrotas anksčiau laiko paleistas iš kalėjimo, kur atliko bausmę už finansinius nusikaltimus.
Praėjusį rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje A. Kandrotui skyrė subendrintą ketverių metų kalėjimo bausmę ir pripažino jį recidyvistu. Šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs, nes dabar byla apeliacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.