Ryšininkų – daug, bet ryšys su Kauno savivaldybe žurnalistams apsunkintas

Antradienį vietos politikai svarstys ir tvirtins Kauno miesto savivaldybės jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programą. Pagal miesto tarybai iš anksto pristatytą sprendimo projektą, toji integracija truks du mėnesius – liepą ir rugpjūtį, ir savivaldybė pasirengusi Programos lėšomis kompensuoti 50 proc. darbo užmokesčio, kurį dirbantiems jaunuoliams (nuo 14 iki 18 metų) mokės darbdaviai.

Programoje išdėstytos sąlygos tiek norinčiam vasarą padirbėti jaunimui, tiek sutinkantiems jį įdarbinti darbdaviams. Bet kokio dydžio pinigų suma šiemetinę vasarą disponuos Programa iš kauniečių sudėto savivaldybės biudžeto - nutylėta net ir Tarybos projektą lydinčiame Aiškinamajame rašte, kuris, kaip ir kiti dokumentai, paskelbtas viešai. Todėl sunku net apytikriai paskaičiuoti, kokiam skaičiui jaunuolių Kaune pavyks Programa pasinaudoti.

Kadangi klausimais, kurie nereikalauja didelio pasirengimo atsakant, žurnalistai iš įvairių institucijų gali gauti informaciją telefonu (tokiais atvejais operatyvumą medijoms garantuoja ir Visuomenės informavimo įstatymas), buvo paprasta dėl tos sumos paskambinti mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomos savivaldybės administracijos tarnautojai – Programos iniciatorei ir rengėjai.

Tiesa, Kauno miesto savivaldybės darbuotojų sąraše jiems priskirtų darbui mobilių telefonų, kurių įsigijimą irgi apmoka ne kas kitas, bet mokesčių mokėtojai, nei šios, nei daugybės kitų Administracijos tarnautojų telefonų numeriai nenurodomi. (Gal kad jokie bėdžiai neįkyrėtų?)

Negana to, savivaldybės puslapyje neskelbiami net kauniečių išrinktos miesto tarybos narių telefonų numeriai, nors anksčiau, iki mero Visvaldo Matijošaičio laikų, tokia savaime suprantama informacija visiems gyventojams buvo pasiekiama.

Vienok visagalis internetas kai ką yra užfiksavęs, tad jau žinau telefono numerį ir skambinu Kauno miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorei Gretai Jorudaitei. Klausiu, kiek Programai skirta lėšų. Ir išgirstu atsakymą: „Žinau, kiek, bet nesakysiu, man – negalima. Yra dėl to Administracijos direktoriaus įsakymas, kas gali teikti informaciją. Jūs turite susisiekti su Ryšių su visuomene skyriaus vedėju Arnoldu Bukeliu ir su juo susiderinti, kokios informacijos reikia...“

Aiškinu, kad man tik vieno skaičiuko reikia, o jei per kitą skyrių, tai atsakymą gausiu gal tik kitą dieną. Nes jau turiu patirties, kai rengdama kitokį straipsnį savivaldos tema ir nusiuntusi į savivaldybę naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus, atsakymų sulaukiau maždaug po savaitės. Ir tai ne į visus klausimus buvo atsakyta.

O prieš keletą metų, kai dar dirbtinis intelektas nebuvo daug kur „įdarbintas“, vieną iš mero pavaduotojų „kalbinau nuotoliu“. Nusiunčiau klausimus internetu ir gavau atsakymus, pagal stilių priskirtinus ne vienam juos rašiusiam žmogui iš Kauno miesto savivaldybės. Kita vertus, prieš keletą metų tarimasis su „ryšininkų“ vadovu (buvusiu mero patarėju, kurio paslaugų V. Matijošaitis kažkodėl be jokių viešų apgailestavimų netikėtai atsisakė), rezultatų nedavė, - meras portalo „Kas vyksta Kaune“ interviu išvengė…

Kadangi nesu jauna žurnalistė, tai puikiai prisimenu laikus, kai į viešumą nebuvo paleidžiamas spausdintas ar per radiją pasakytas žodis, taip pat – ir per televiziją. Pastarosios dvi medijos iš anksto įrašytų laidų turinį privalėdavo išdėstyti popieriuje ir nešdavo „aprobuoti“ į tokią žurnalistui (ir redaktoriui) grėsmę prarasti darbą keliančią tarnybą - sovietinės ideologijos sergėtoją, vadinamą Glavlitu. Jos padalinys buvo Gedimino gatvėje, viename namo aukšte kaip ir „Vakarinių naujienų“ redakcijos Kauno skyrius. Buvau jo vedėja. Tačiau mūsų laikraščio žurnalistų tekstai būdavo tikrinami Vilniuje, tad su tais cenzoriais nesusidurdavau. Bet vietinį cenzorių pažinojau. Buvo diplomuotas fizikas, Vilniaus universiteto auklėtinis. Kodėl jis kažkada metė mokytojavimą ir apsiėmė dirbti tokį darbą, mokėdavęs jame kai ką „praleisti pro akis“, nors buvo priverstas paklusti iš Maskvos ateinantiems įsakymams, jau nepaklausime. Tiek jau to...

Šiandien tikrai nesinori Kauno savivaldybėje nustatytos „ryšių su žurnalistais“ bendravimo tvarkos vadinti informacijos dozavimu ar cenzūra. Bet kai informacijos „dozavimą“ ar nutylėjimą lemia vienas asmuo, kaip tuomet?

Juolab, kai pagal Lietuvos įstatymus politinės ir vykdomosios valdžios funkcijos yra atskiros. Bet jų persipynimo, tikriausiai, neįmanoma išvengti, kai visos savivaldybės galva (didžiausias savivaldybės viršininkas) yra meras? O Seimui prieš keletą metų patobulinus Vietos savivaldos įstatymą, meras tvarko ir kai kuriuos reikalus, kurie anksčiau pagal funkcijas priklausė savivaldybės administratoriui.

...Visai neseniai gavau telefonu straipsniui reikalingos informacijos kalbindama vieno skyriaus vedėją (sąmoningai nenurodau pavardės, kad žmogui nepakenkčiau). Pakalbėjom, išsiaiškinom ir staiga girdžiu man sakant, kad to, ką aptarėme, neturėčiau rašyti. Ir tuoj pat sekė ne kartą girdėtas patikinimas, kad privalau informaciją derinti, nes „toks yra direktoriaus įsakymas“.

„Aš privalau derinti tik su vyriausiuoju redaktoriumi, nes nesu pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui asmuo. Tai jūs tarpusavyje derinkite viską, kas jums įsakyta (prisipažinsiu, net pyktelėjau). Tuomet išgirstu prašymą: „mano pavardės straipsnyje, prašau, neminėkite, nes mane iš darbo išmes...“

Neminiu. Patikiu, kad taip gali būti, baimei pagrindo yra, bet juk valstybės tarnautojai – ne kokie baudžiauninkai. Jie tikrai (beųt didžiuma jų) daug dirba, yra lojalūs, paklusnūs įsakymų vykdytojai, laikosi įstatymų, kuriuose žodis „baudžiava“ tikrai nėra minimas, Bet panašiai teisinasi „nekalbėjimą su žurnalistu“ be išankstinio suderinimo ir savivaldybės poliklinikos medikai, ir įmonių darbuotojai. Dabar Kaune „tvarka“ nustatyta visiems vienoda.

Ta pačia – jaunimo įdarbinimo vasarą – tema telefonu pakalbėjau su Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriumi bei administracijos Jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus vedėju Vidmantu Mitkumi. Ir jo paklausiau, ar prieš tai reikia su kažkuo derinti, kad jis galėtų su naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ kalbėti. Net nusijuokė mano pašnekovas: „Tikrai nereikia, mes – atviri kalbėti apie tai, ką dirbame. Klauskite, ką norėjote sužinoti...“

Vilniaus savivaldybė, kaip pernai, taip ir šių metų vasarą, jaunimo užimtumui, įsidarbinant liepą bei rugpjūtį, iš savo biudžeto skiria 100 tūkst. eurų. Vienam jaunuoliui – po 500 eurų per mėnesį. Pernai tuo pasinaudojo apie 150 jaunų vilniečių.

„Nuo balandžio 1-osios registruojame ir darbdavius, ir jaunuolius, norinčius pagal Programą padirbėti. Paskui organizuosime tiek vienų, tiek kitų susitikimą su Užimtumo tarnybos specialistais. Kai kurie moksleiviai nebūna pasirengę dirbti du mėnesius, nori trumpiau – gal mėnesį ar šešias savaites. Tai, kaip ir visas kitas sąlygas, jie aptaria pasirašydami sutartis su darbdaviais“, - labai maloniai paaiškino valstybės tarnautojas iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Jo kolegė iš Kauno, vietoj to, kad pati vietoje, savivaldybėje, paderintų „nepaprastos svarbos“ klausimą su Ryšių su visuomene skyriaus vedėju, kuris, beje, neatsakė penktadienį žurnalistei į keletą skambučių, atsiuntė telefonu to vedėjo tarnybinio el. pašto adresą...

Vilniaus miesto savivaldybės, turinčios 617 984 gyventojus (Registrų centro 2026.01.01 duomenimis) administracijos Ryšių su visuomene skyriuje dirba 10 darbuotojų. Kaunas pirmąją šių metų dieną turėjo 312 285 gyventojus. Šio miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojų sąraše (kaunas.lt) paminėta dvylika pavardžių.

Skyriaus vedėjas, pagal jam priskirtas tarnybines funkcijas, cituoju: „vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją. Vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją. Vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.

Valdo struktūrinio padalinio žmogiškuosius išteklius teisės aktų nustatyta tvarka.

Užtikrina, kad gyventojams arba žiniasklaidai teikiama vieša informacija apie savivaldybės bei jos institucijų veiklą būtų objektyvi, aktuali ir operatyvi“.

Dar priskirta jam ir kitų darbų, tačiau jų sąraše su „cenzūra“ susijusių lyg ir nesimato. Na, nebent...„vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padalinio veikla susijusius pavedimus“.

Bet kai šitaip valstybės tarnautojas funkcijomis „apkrautas“, gal tiesiog žiauru (juk gali žmogus ir neatlaikyti) jį paversti ta vienintele „figūra“, į kurią susiveda viešai skleistina informacija apie kitų atsakingų, kompetentingų tarnautojų darbą? Gal tokiu atveju iš savivaldybės „varpinės“ žvelgiant, aktualumas ir objektyvumas išlaikomas, bet kur tuomet operatyvumas?