A. Kandrotui vėl gresia kalėjimas: prokuratūra prašo palikti galioti 4 metų laisvės atėmimo bausmę

Prokuratūra prašo palikti galioti Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, anksčiau paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę byloje dėl galimų mokestinių nusikaltimų neteisėtai prekiaujant kuru ir vengiant mokesčių.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį išnagrinėjo A. Kandroto ir kartu su juo nuteistų vyrų bylą dėl kaltinimų sukčiavimu, neteisėtu disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingo duomenų pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo. Trijų teisėjų kolegija nuosprendį skelbs gegužę, jis įsiteisės tuoj pat po paskelbimo.

Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs A. Kandrotas prašė dar nebaigti bylos, o sulaukti duomenų iš Vokietijos, kur vyksta teismo procesas, susijęs su jo bylos įvykiais. Tačiau teisėjai šio prašymo netenkino, teigdami, kad bylos duomenis Lietuvoje gali vertinti ir nelaukdami užsienio valstybės žemės teismo pirmos instancijos nuosprendžio.

„Tai žmones tenai nuteis, kad jie tą patį kurą pardavė Vokietijoje, o mus, kad – Lietuvoje. Čia tas pats, kas žmogų užmušti dviejose vietose. Šita byla apie nieką – įrodymų joje nėra. Ekspertas pasakė, kad nevežė, kodėl neatsižvelgta į jo išvadą? Gerbiamo teismo prašau – nepadarykit klaidos, kai po aną kartą jūsų nuosprendžio išvažiavau į Marijampolės kalėjimą, o paskui Aukščiausiasis Teismas paleido. Anksčiau ar vėliau reikės už tai atsakyti', – pyko Celofanas.

„Čia turiu suprasti kaip grasinimą?“, – pasiteiravo vienas bylą nagrinėjančių teisėjų Justas Namavičius.

A. Kandrotas atsakė, kad jis pats kasdieniame gyvenime sulaukia įvairių grasinimų.

„Jeigu aš būčiau norėjęs jums ką padaryti, seniai būčiau padaręs“, – ramino teisėjus A Kandrotas, pridūręs, kad artimiausiu metu gali užpulti Rusija ir tada niekas, tarp jų ir teismas, nebus svarbu.

Po šių žodžių teisėjas J. Namavičius liepė A. Kandrotui grįžti prie savo bylos reikalų, o ne analizuoti geopolitinę situaciją.

„Priimkit teisingą sprendimą – išteisinkite ir nepadarykite klaidos“, – iš ekrano į Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegiją kreipėsi A. Kandrotas.

Jo advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė prašė panaikinti 2023 m. Kaune apygardos teisme priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Tuo metu Generalinės prokuratūros prokurorė Jūratė Radišauskienė prašė palikti galioti pirmosios instancijos priimtą nuosprendį. Prokurorės vertinimu, teismas teisingai nustatė A. Kandroto veiksmus. Nuteistojo keliamas versijas, jog PVM buvo nesumokėtas pagrįstai, kaltintoja siūlė vertinti kritiškai ir kaip siekį išvengti atsakomybės.

Ji sakė, kad nuteistieji turėjo prievolę teikti teisingus duomenis, yra patikimi įrodymai, kad prekės nebuvo išgabentos į Rumuniją, o apskaitoje panaudoti fiktyvūs dokumentai.

„Apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, dokumentai neišsaugoti ir paslėpti, įmonės turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti. Antano Kandroto versija gynybinė, jis realiai valdė įmonę, nors nebuvo formalus direktorius", – sakė prokurorė J. Radišauskienė.

Pasak jos, duomenys patvirtina, kad už prekes buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, dokumentai buvo fiktyvūs ir jais remiantis buvo pildomos deklaracijos ir taip siekta išvengti mokesčių.

Kaltintoja prašė atmesti visų trijų nuteistųjų skundus.

Šioje byloje iš A. Kandroto-Celofano ir kitų nuteistųjų Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš viso yra priteista daugiau nei 1,5 milijono eurų. Jis pats gavo ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nuosprendis dar neįsiteisėjo, nes ir A. Kandrotas-Celofanas ir kiti nuteistieji jį apskundė.

2023 m. lapkritį nuosprendį šioje byloje paskelbęs Kauno apygardos teismas iš dalies tenkino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius: iš A. Kandroto-Celofano ir nuteistojo Romo Jablonsko priteisė 571 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), iš A. Kandroto-Celofano, R. Jablonsko ir Andriaus Šarkausko – 101,5 tūkst. PVM ir akcizų mokesčio, iš A. Kandroto-Celofano ir Audriaus Rutės – 831,8 tūkst. eurų PVM, iš A. Kandroto-Celofano, A. Rutės ir A. Šarkausko – 30,9 tūkst. eurų akcizo mokesčio.

Kauno apygardos teismas paskelbė nustatęs, kad R. Jablonskas, būdamas bendrovės direktoriumi, o A. Kandrotas, būdamas faktiniu šios bendrovės vadovu ir akcininku, veikdami bendrininkų grupėje 2014 m. tyčia apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

Teismas taip pat nustatė, kad R. Jablonskas, A. Kandrotas-Celofanas ir A. Šarkauskas, veikdami bendrininkų grupėje 2014 metais nutarė įsigyti iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu ir juos realizuoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams, bei dalį įsigytų naftos produktų realizuoti panaudojant fiktyvius bendrovės dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), dokumentuose parodant neva dalis įsigytų naftos produktų yra parduoti Rumunijos įmonei pritaikant nulinį PVM procentą.

Bylos duomenimis, nenustatytos kilmės pinigais buvo įsigytos 25 tonos naftos produktų už 230 tūkst. 687 eurus su nuliniu PVM, juos į Lietuvą atgabeno A. Šarkausko vadovaujamos bendrovės vilkikai.

Vykdydami iš anksto aptartą nusikalstamą planą, R. Jablonskas kartu su A. Kandrotu-Celofanu ir A. Šarkausku įsigytus naftos produktus pardavė be jokių apskaitos dokumentų, pardavimo sumos pareigūnai taip ir nesužinojo.

Pasak teismo, slėpdami naftos produktų pardavimą be apskaitos dokumentų, nuteistieji pateikė bendrovės buhalterei, nežinančiai apie daromą nusikaltimą, fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta, kad iš Vokietijos įmonės įsigyti naftos produktai yra parduoti Rumunijos įmonei už 231 tūkst. 459 eurus su nuliniu PVM. Šias fiktyvias pardavimo PVM sąskaitas faktūras A. Kandroto-Celofano nurodymu buhalterė įtraukė į bendrovės apskaitą.

Sąskaitų faktūrų pagrindu buhalterė Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė pridėtinės vertės deklaraciją, kurioje nurodė neteisingus duomenis apie naftos produktų pardavimą Europos Sąjungos PVM mokėtojams su nuliniu PVM, taip apgaule buvo panaikinta bendrovės naudai didelės vertės turtinė prievolė – į valstybės biudžetą mokėtina PVM 48 tūkst. 444 eurų suma.

Bylos duomenimis, 2014 m. rugsėjį buvo įsigyta naftos produktų už daugiau nei 654 tūkst. eurų, jie buvo įvežti į Lietuvą, naftos produktus į Lietuvą įvežusi bendrovė privalėjo paskaičiuoti ir deklaruoti 137 tūkst. 346 eurus PVM. Neturėdama prekių panaudojimo PVM apmokestinamiems tiekimams įrodymo, ji neturėjo teisės į 137 tūkst. 346 eurų PVM atskaitą – tai yra privalėjo šią sumą sumokėti į biudžetą.

Be to, teisėsauga nustatė, kad A. Kandrotas-Celofanas, R. Jablonskas ir A. Šarkauskas iš anksto susitarė daryti sunkų ilgai trunkantį nusikaltimą – pažeidžiant nustatytą tvarką įsigyti iš Vokietijos ribotos atsakomybės bendrovės lengvosios alyvos, kuri yra akcizais apmokestinama prekė, įvežti ją į Lietuvą ir parduoti be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams nesumokant privalomo akcizo mokesčio.

2014 m. iš Vokietijos bendrovės pagal 81 PVM sąskaitą faktūrą buvo įsigyta 2065949 kg (2065,94 t) lengvosios alyvos už 1 mln. 623 tūkst. 879 eurus, tai nebuvo deklaruota ir nesumokėta daugiau nei 53 tūkst. eurų akcizo mokesčio.

Tyrėjai nustatė, kad analogiškos iš esmės nusikalstamos veikos buvo padarytos ir pasinaudojant kita bendrove, ji neturėjo licencijos verstis nefasuotų naftos produktų didmenine prekyba, neturėjo leidimo prekiauti energetiniais produktais, neturėjo registruotų kuro talpyklų.

Šis kuras buvo atgabentas Lenkijos vežėjų vilkikais, ir, vykdant iš anksto aptartą nusikalstamą planą, A. Kandrotas-Celofanas kartu su Audriumi Rute už daugiau nei 4 mln. eurų įsigytus naftos produktus – 4,7 tūkst. tonų – tonas pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems ūkio subjektams be jokių apskaitos dokumentų už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, bei slėpdami naftos produktų pardavimą be apskaitos dokumentų.

Įgijus iš Vokietijos įmonių naftos produktus su nuliniu PVM tarifu ir juos realizavus be apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams, buhalterei buvo nurodyta pateikti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas. Jose buhalterė įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės prekių įsigijimą iš ES šalių ir jų pardavimą ES PVM mokėtojams su nuliniu procentu, bendrovė nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 831 tūkst. 792 eurų PVM.

Nuosprendį paskelbęs ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmę A. Kandrotui-Celofanui skyręs Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad vyras padarė ne pavienes nusikalstamas veikas, o jos truko gana ilgą laiką, naudotos gana sudėtingos ir painios nusikalstamos schemos, teismas nematė pagrindo A. Kandrotui-Celofanui atidėti bausmės vykdymą.

Nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas bylai reikšmingų duomenų, dokumentų ir liudytojų ieškojo Lenkijoje ir Vokietijoje, duomenų užklausė ir „Sodros“.

A. Kandrotas-Celofanas į laisvę buvo paleistas 2023 m. kovą, praleidęs už grotų daugiau nei metus.

Tada išplėstinė septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija paskelbė, kad, iš dalies tenkinus A. Kandroto-Celofano ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu.

2024 m. sausį policija A. Kandrotą sulaikė, Apeliaciniam teismui nuteisus jį laisvės atėmimo bausmėmis dviejose finansinių nusikaltimų bylose.

2025 m. birželį nuteistasis buvo paleistas į laisvę pritaikius lygtinį paleidimą, atsižvelgiant į tai, kad jis atliko daugiau nei tris ketvirtadalius numatytos laisvės atėmimo bausmės bei atitiko lygtiniam paleidimui taikomas sąlygas.

Šiemet kovą Vilniaus miesto apylinkės teismas A. Kandrotą pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos ir skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai rugsėjį A. Kandrotas buvo nuteistas ir riaušių prie Seimo byloje, jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Minėti nuosprendžiai dėl neapykantos kurstymo ir dėl riaušių prie Seimo 2021 m. rugpjūtį kol kas nėra įsiteisėję.