S. Skvernelis siūlo atkurti Lietuvos – Rusijos tarpvyriausybinę komisiją, ministras atsargesnis (atnaujintas)

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad šešerius metus nesirinkusi Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinė komisija galėtų atnaujinti savo veiklą, tačiau užsienio reikalų ministras tokią galimybę kol kas vertina atsargiai.

„Aš manau, kad taip“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas, paklaustas, ar reikėtų atkurti tarpvyriausybinę komisiją.

Politinius kontaktus su Maskva atnaujinti pasiūlęs ministras pirmininkas teigia, kad Lietuvos ir Rusijos dialogas galėtų apimti prekybos ryšius, energetikos, vežėjų, žemės ūkio, transporto klausimus, lietuvių mokytojų situaciją Karaliaučiaus krašte.

Paskutinį kartą ministrų vadovaujama komisija Lietuvoje posėdžiavo 2011 metų spalį.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po premjero pastabų pakartojo poziciją, kad „šiuo metu nėra prielaidų aukšto lygio politinių kontaktų atnaujinimui“.

„Tarpvyriausybinei komisijai vadovauja ministrai – užsienio reikalų iš Lietuvos pusės, transporto iš Rusijos pusės. Paskutinis posėdis Lietuvoje vyko 2011 metų spalio 3-4 dienomis, po to Rusijos pusė atidėliojo ir kito posėdžio nebuvo“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Linkevičius.

Energetika ir žemės ūkis

S. Skvernelio teigimu, Lietuvos ir Rusijos kontaktų nebuvimas ministrų ar viceministrų lygiu „kenkia valstybės ir mūsų piliečių interesams“, tačiau jis pabrėžė, kad Lietuva nekeis principinės pozicijos ir retorikos strateginiais klausimais dėl Ukrainos ar sankcijų Maskvai.

Pasak premjero, Lietuva ir Rusija turi kalbėtis apie planus atskirti energetikos sistemas, Baltijos šalims sinchronizuojantis su Vakarų Europa.

„Kalbant apie energetikos tą pačią sritį, kur vyksta du labai stiprūs projektai, tai pirmiausia mūsų sinchronizacija ir atsijungimas nuo BRELL taip vadinamo tinklo, bet nepamirškime, kad lygiai taip pat BRELL tinklo šalys irgi daro techninius darbus, kad atsijungtų arba išvengtų pasekmių nuo atsijungimo. Tai ne vien techniniai, bet ir politiniai klausimai, kurie turi būti techniškai tam tikrame lygyje sprendžiami“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Iki šiol Lietuvos pareigūnai pabrėždavo, kad su Maskva dėl sinchronizacijos turi tartis Europos Komisija.

S. Skvernelis taip pat teigė, kad Lietuva turi rūpintis maisto produktų eksportu į Rusiją.

„Manau, kad mes turime rūpintis, jog tie mūsų produktai važiuotų ir nebūtų vertinami vien tik per politinę prizmę, kas Rusijoje dažnai yra įprasta. Atsiranda politinis nurodymas ir tada vienas ar kitas produktas ar prekė tampa nesaugia ar kenksminga“, – kalbėjo premjeras.

„Niekas nekalba apie santykių perkrovimą, draugystę. Draugystė ir partnerystė yra du skirtingi dalykai“, – teigė ministras pirmininkas.

Argumentai už ir prieš

S. Skvernelis interviu teigė, kad jam kelia juoką interpretacijos, jog pareiškimus apie Rusiją lemia artėjantys prezidento rinkimai. Premjeras kol kas nekomentuoja, ar sieks šalies vadovo pareigų 2019 metais.

„Dabar yra tokia situacija, kad bando tikrai tam tikri politiniai veikėjai, gal ir kai kurie apžvalgininkai klijuoti etiketes – Kremliaus, Putino kandidatas. Išvis man juoką kelia, kai per prezidentinės kampanijos prizmę pradeda žiūrėti. Kelia man juoką ir šypseną“, – sakė premjeras.

S. Skvernelis pastarosiomis dienomis kelis kartus pareiškė, kad Lietuva yra vienintelė iš ES valstybių, kuri nepalaiko jokių darbinių kontaktų politiniame lygmenyje su Rusija, todėl reikia sukurti kanalus dvišaliam dialogui.

Lietuva nuo 2014-ųjų Krymo aneksijos iki šiol nerengė jokių susitikimų su aukštais Rusijos valdžios atstovais. Kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija ryšius su Rusija palaiko ministrų arba viceministrų lygiu.

Didžiosios Europos šalys su Maskva bendrauja aukščiausiu lygiu – pernai gegužę Rusijoje viešėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Vladimirą Putiną Versalyje priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanueli Macronas (Emanuelis Makronas).

Lietuva raginimus izoliuoti Rusiją grįsdavo pozicija, kad grįžimas prie įprastinių santykių bus įvertintas kaip nuolaidžiavimas, ir gali tik paskatinti agresyvią Kremliaus politiką. Pasisakantieji už dialogą teigia, kad tik bendraujant galima užkirsti kelią galimiems didesniems konfliktams ir daryti poveikį šalies elgesiui, atsisakyti izoliacijos Lietuvą ne kartą ragino ir partneriai Vakarų Europoje.

67 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

„Kelių ereliu“ pavadintas vairuotojas: mane pradėjo filmuoti tada, kai jai buvo naudinga

Pamiršusiems šį mokestį susimokėti per sausį, grės nemalonumai

Skęstančios Kauno žiniasklaidos gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas

Sujudimas Kauno mariose: pasiplaukiojimas valtimi baigėsi nelaime

Paaiškėjo, kas pretenduoja Seime pakeisti K. Pūką

Šios nakties reido atgarsiai: beveik 500 vairuotojų susitiko su policija

Kauno apskritities keliuose „snigo“ kyšiais

Mirė buvęs Seimo narys M. Subačius

Naujas „Coca Cola“ gėrimas į Baltijos šalis pateks kitokios sudėties

Didelės išmaniųjų telefonų kainos lietuvių negąsdina: gamintojai jau kuria naujus planus