Teisininkas: kompensacijos už stulpus gresia elektros brangimu vartotojams?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Neseniai priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, jog asmenims, kurių sklypuose stovi elektros perdavimo įranga, priklauso kompensacijos. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos konsultantas Gediminas Odminis kelia klausimą: ar kompensacijos žemės savininkams nebus mokamos eilinių elektros vartotojų sąskaita?

Daugybėje privačių žemės sklypų Lietuvoje stovi elektros perdavimo linijų stulpai, elektros pastotės bei kita elektros energijos perdavimo ir paskirstymo įranga.

„Nėra jokios abejonės, kad šie statiniai ir įrengimai gadina sklypų estetinį vaizdą, neretai užima gana nemažą žemės plotą ir trukdo visavertiškai naudotis žemės sklypu, be to, mažina sklypo ekonominę vertę. Dėl šių priežasčių daugelis žemės savininkų jau seniai kėlė klausimą, ar neturėtų už elektros energijos tiekimą atsakinga ir elektros tiekimo įrenginius valdanti bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) jiems išmokėti kompensacijas“, – pasakojo G. Odminis.

VU Teisės klinikos konsultanto teigimu, ESO kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančia žeme naudojasi servituto teisės pagrindu: „Servitutas konkrečiu atveju nustatomas remiantis Elektros energetikos įstatymu. Šio įstatymo 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad elektros energetikos objektų, esančių žemėje, kuri nepriklauso juos valdančiai įmonei, eksploatavimui, remontui bei kitų darbų atlikimui ar naudojimui užtikrinti yra nustatomi žemės servitutai šių objektų apsaugos zonų ribose.“

Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, be skirstomųjų tinklų operatorių rašytinio sutikimo elektros linijų apsaugos zonose draudžiama statyti statinius, vykdyti žemės kasimo ir panašius darbus, sodinti ar kirsti medžius, dėl ko, teisininko pastebėjimu, žemės savininkai gali susidurti su reikšmingais ekonominiais praradimais.

„Ar dėl elektros stulpų atsiradę nuostoliai žemės savininkams turėtų būti atlyginti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė tik šių metų vasarį. Tai įvyko po to, kai į teismą kreipėsi žemės ūkio veikla užsiimantis asmuo, – dėstė G. Odminis. – Pareiškėjas reikalavo kompensuoti nuostolius, atsirandančius žemės ūkio technika apvažiuojant kiekvieną iš 19 jo sklype stovinčių elektros stulpų ir pastotę, taip sunaudojant daugiau degalų.“

Nagrinėdama kasacinį skundą, Aukščiausiojo Teismo kolegija pabrėžė, jog servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga šių teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyra. Kolegija pasisakė, kad civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.

„Taigi, Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad, remiantis teisiniu reguliavimu, ieškovui priklauso servituto buvimo sukeliamų nuostolių atlyginimas. Tam, kad būtų nustatytas konkretus priteistinos kompensacijos dydis, byla teisėjų kolegijos nutartimi buvo grąžinta į Vilniaus apygardos teismą, kuriame procesas vis dar tebevyksta“, – apibendrino teisininkas.

Kas laukia elektros energijos vartotojų?

„Kompensacijos žemės savininkams turės būti mokamos. Vienintelis klausimas – iš kieno kišenės“, – pabrėžė G. Odminis.
Pasak jo, galutinę elektros energijos kainą vartotojams lemia daugybė veiksnių, pavyzdžiui, įsigijimo, perdavimo paslaugų, tiekimo įkainiai. „Dalį šių tarifų nustato ne pati ESO, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kurios viena iš funkcijų – užtikrinti vartotojų teisėtų interesų (įskaitant, bet neapsiribojant elektros kainų stabilumu) apsaugą. Tad reikia tikėtis, jog komisija tinkamai atliks savo darbą.“

Vis dėlto G. Odminis nelinkęs atmesti ir varianto, kad, siekiant išlaikyti finansinį ESO stabilumą, anksčiau ar vėliau bus priimtas sprendimas elektros kainas didinti.

Dėl kompensacijos dydžio spręs teismas

Anot VU Teisės klinikos konsultanto, teismų, kurie spręs dėl kompensacijos dydžio konkrečiose situacijose, laukia sudėtingas iššūkis suderinti viešąjį vartotojų interesą (kad elektros kainos išliktų kuo stabilesnės) ir privačius žemės savininkų interesus gauti teisingą atlyginimą už nuostolius, kilusius dėl servituto nustatymo.

„Itin didelių sumų sklypų savininkai neturėtų tikėtis jau vien dėl to, kad nebūtų atvertas kelias ieškiniams dėl kompensacijos priteisimo paversti pasipelnymo šaltiniu. Tačiau Aukščiausiojo Teismo nutartimi precedentas buvo sukurtas, taigi galimybė gauti kompensaciją yra.

Kol kas belieka laukti Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir tikėtis, kad teismas suformuos aiškius kriterijus, kuriais remiantis bus nustatomas kompensacijos dydis kiekvienu individualiu servituto egzistavimo atveju“, – sakė G. Odminis.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Įspūdingas šuolis: sviestas per metus pabrango beveik dvigubai

Traukinys tarp Vilniaus ir Kauno išbandytas rekordiniu greičiu

Į Kauną sugrįžo populiarusis „Mojo Lounge“

Kauno viešajame transporte – galimybė mokytis užsienio kalbų

Nužudyto mažamečio byla: G. Kontenis ir toliau kaltina M. Kaziukaitytę

Kviečia į romantiškas paukščių palydas prie Kauno marių

M. K. Čiurlionio koncertų centro konkurso komisija pradėjo darbą

Kviečia pažygiuoti aplink Lampėdžio ežerą ir surinkti šiukšles

Kaune pirmą kartą vyks Mokytojų festivalis

Girtutėlis dviratininkas išsiruošė į kelionę