Tarp didmiesčių Kaunas pirmauja ne tik aukštomis šildymo kainomis, bet ir didžiausiu nedarbu

Penkių Lietuvos didžiųjų miestų registruoto nedarbo rodikliai paskutinę gegužės mėnesio dieną, Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, buvo tokie: Šiaulių – 6,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų, Klaipėdos – 7,3 proc., Vilniaus – 7,8 proc., Panevėžio – 8,4 proc. ir Kauno miesto – 9,1 proc.

Santykinio nedarbo lygmuo Kaune jau daugybę mėnesių yra aukštesnis už Kauno apskrities rodiklį. Tuo pat metu Kauno rajone jis kas mėnesį palaipsniui mažėja ir birželio 14-ąją siekė 7,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Situacija didžiausioje apskrities savivaldybėje yra kitokia. Kaip tik gegužę Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis, televizijos žinių laidoje, skelbdamas apie naujo tilto statybą, džiaugėsi, kad pinigų investicijoms miestas turi užtektinai. Nes, anot jo, kauniečiai daug ir gerai dirba, uždirba ir moka mokesčius, tad savivaldybė gali statyti. Apie laikmečio iššūkius bei būtinybę taupiau leisti mokesčių mokėtojų pinigus, užsiminta nebuvo...

Savo ruožtu naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ dar gali patvirtinti, jog Kauno savivaldybėje kol kas nesigirdi kalbų apie viešos diskusijos surengimą (gal net dalyvaujant mokesčių mokėtojų atstovams), kaip atsakingiau miesto valdžia turėtų naudoti jai patikėtus viešuosius finansus.

Per gegužę Kauno mieste nedarbo rodiklis išliko toks pat, koks buvo mėnesio pradžioje, – 9,1 proc. Paskutinį pavasario mėnesį bedarbių gretas UT sąrašuose papildė 2 276 kauniečiai, ir mėnesio gale jų iš viso buvo 17 043. Tą mėnesį įsidarbinti pavyko 2 135 buvusiems UT klientams – Kauno gyventojams, dar 38 – pradėjo dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Gegužę darbdaviai UT padalinyje Kaune registravo 1 851 laisvą darbo vietą.

Užimtumo tarnybos pasiūlymu 9 Kauno rajono gyventojai taip pat pasirinko aktyvios darbo rinkos politikos priemones, o 654 buvę registruotiems buvusiems bedarbiams pavyko įsidarbinti. Darbdaviai gegužės mėnesį darbo ieškantiems šio rajono gyventojams UT registravo 466 laisvas darbo vietas.

Santykinis nedarbo lygmuo praeitą mėnesį rajone sumažėjo nuo 7,6 iki 7,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Vasarai prasidedant, Užimtumo tarnybos sąraše buvo 5 524 savo gyvenamąją vietą Kauno rajone deklaravę gyventojai.

Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, birželio 1-ąją visoje Lietuvoje darbo ieškojo 8 proc. darbingo amžiaus gyventojų (iš viso – 145 440). Registruotas nedarbas gegužę sumažėjo 0,1 proc. per mėnesį UT registravo 15 635 laisvas darbo vietas, įsidarbino 18 415 buvusių bedarbių. Vasarai prasidedant, iš visų kitų mažiausiu nedarbu išsiskyrė Tauragės apskritis (7,2 proc.), didžiausiu – Utenos apskr. (9,2 proc.).

Vasaros išvakarėse UT sąrašuose buvo 31 323 registruoti Kauno apskrities gyventojai (nedarbas čia per mėnesį sumažėjo 0,1 proc. (iki 8,6 proc.). Iš visų minimos apskrities savivaldybių pagal didžiausius registruotų bedarbių santykinius rodiklius trečią poziciją užima Kauno miestas.

Mažiausiu nedarbu ir toliau apskrityje pasižymi Birštonas, nors jame šis rodiklis praeitą mėnesį paaugo 0,4 proc. (iki 5,3 proc.). Tokiu pat dydžiu nedarbo lygmuo sumažėjo 10 proc. ribą vis dar viršijančioje Raseinių rajono savivaldybėje. Kauno mieste bei Jonavos rajone nedarbo rodikliai per paskutinį pavasario mėnesį išliko nepakitę.