Kauniečiai pasipiktino savivaldybės planais visai vasarai uždaryti svarbų tiltą

Kauno savivaldybė šiandien pagaliau paskelbė, kad nuo birželio 15 d. iki vasaros pabaigos dėl Pietrytinio aplinkkelio pirmojo etapo baigiamųjų darbų bus visiškai uždarytas eismas per Kauno hidroelektrinės (HE) tiltą. Pranešimas socialiniuose tinkluose sulaukė šimtų komentarų – gyventojai piktinosi tiek pačiu sprendimu, tiek jo paskelbimo laiku. Tačiau paaiškėjo, kad savivaldybė apie šią svarbią eismo atkarpą žurnalistus informuoti vengė daugiau nei mėnesį.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ apie planuojamus darbus Kauno miesto savivaldybės paklausė dar gegužės 7 d. – prašyta patvirtinti, ar numatomi remonto darbai kelyje per hidroelektrinę, kokie eismo ribojimai planuojami ir kiek jie truks. Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Arnoldas Bukelis patvirtino, kad klausimai gauti. Gegužės 19 d. portalo primintas A. Bukelis atsakė: „Tikiuosi sugrįžti dar šiandien su atsakymu.“ Atsakymo nebuvo. Birželio 5 d. pateikus papildomus klausimus – taip pat jokio atsako.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis nurodo, kad informacija, kuriai rengti nereikia kaupti papildomų duomenų, žurnalistams turi būti pateikta ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o sudėtingesniais atvejais – per savaitę.

Galiausiai gyventojai apie tilto uždarymą pirmiausia sužinojo ne iš savivaldybės, o iš Panemunės bendruomenės grupės socialiniame tinkle – ir tai likus vos savaitei iki uždarymo.

Ir nors savivaldybė į portalo „Kas vyksta Kaune“ klausimus neatsakė, antradienio rytą išplatintas pranešimas spaudai.

Savivaldybė paaiškino, kad tiltas uždaromas vasarą – prasidėjus vaikų atostogoms, kai eismo intensyvumas turėtų sumažėti. Rangovai per šį laiką įrengs jungiamąjį kelią, lietaus nuotekų tinklus ir apšvietimą. Pravažiavimas Pažaislio vienuolyno link nebus ribojamas.

Gyventojai tokio paaiškinimo nepriėmė. Komentaruose skamba aiški mintis: uždarymas nevyksta atskirai – jis sutampa su keliais kitais tuo pačiu metu galiojančiais eismo ribojimais.

„Kaip žmonėms patekti į Šlienavą, Zuikinę, tuos kraštus? Ar jums viskas gerai su galvomis?“ – rašė vienas gyventojas.

Kiti komentatoriai atkreipė dėmesį į planavimo logiką. Didžioji gatvė Vaišvydavoje jau uždaryta, M. Romerio gatvė apribota. Daugeliui gyventojų – ypač Vaišvydavoje, Šlienavoje, Girionyse – HE tiltas tapo pagrindine alternatyva. Jei uždaromas ir jis, patekimas į centrą ar Petrašiūnus gali pareikalauti dešimčių papildomų kilometrų.

„Gyvename Girionyse, todėl šis uždarymas mums reiškia ne „nepatogumą“, o kasdienį rimtą susisiekimo apsunkinimą. Suprantame, kad darbai reikalingi, bet nesuprantame planavimo: vienu metu uždaroma ar remontuojama tiek daug svarbių atkarpų, o realiai dažnai matome tik kelis žmones, dirbančius uždarytuose keliuose“, – rašė Girionių gyventoja.

Panaši nuomonė skamba ir iš kitų pusių miesto. „Negi negalima darbų išdėstyti palaipsniui? Vaišvydavos Didžioji gatvė uždaryta, žmonės ratais važiuoja – ir sugalvojo būtent dabar kelią per HE uždaryti“, – teigė vienas gyventojas. „Bent sumažinus spūstis, galėjo padidinti autobusų kiekį, kad žmonės persėstų iš mašinų“, – pridūrė kitas.

Keletas gyventojų kėlė klausimą apie darbų tempą. Jų pastebėjimu, 2017 m. visa ~1,5 km atkarpa per HE buvo padaryta per pusę metų su visomis komunikacijomis ir apšvietimu. Dabar, pasak jų, 50 metrų jungiamojo kelio įrengiama tris mėnesius, o keliuose nuolat matomi vos keli darbininkai.

„Jei nors vienoje uždaromoje atkarpoje dirbtų normalus kiekis žmonių ir nepabaigę vienos nepradėtų kitos – Kaunas jau seniai būtų susitvarkęs“, – rašė viena gyventoja.

Kita gyventoja iš Girionių paklausė, kodėl nedirbama kelių pamainomis – kaip daroma kitose šalyse: „Gyventojams reikia ne tik kantrybės prašymų, bet ir aiškaus, efektyvaus darbų organizavimo.“

Į dalį klausimų socialiniame tinkle savivaldybė atsakė lakoniškai – pasiūlė naudoti „Waze“ programėlę. Tikslesni alternatyvūs maršrutai pranešime nebuvo nurodyti.