M. Bartninkas apie Seimo atmestą kandidatūrą: jokių indikacijų nebuvau sulaukęs

Antradienį Seimui nepaskyrus Kauno apygardos teismo pirmininko Mariaus Bartninko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, teismo pirmininkas portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog jokių indikacijų iš Seimo narių negirdėjo. Teismo pirmininkas taip pat tvirtina, jog norėtų susipažinti su Seimo narių motyvais.

M. Bartninko kandidatūrą Seimas antradienį atmetė slaptu balsavimu. Jo kandidatūrą palaikė 32, prieš buvo 44, susilaikė 25 parlamentarai. Seimas taip pat nepritarė ir Nerijaus Meilučio kandidatūrai į Apeliacinio teismo pirmininkus antrai kadencijai. Slaptame balsavime už paskyrimą balsavo 25, prieš – 53, susilaikė 24 parlamento nariai. Po balsavimo įvairių frakcijų Seimo nariai žurnalistams gynėsi laisvu mandatu ir kritikos kandidatams neišsakė bei negalėjo tiksliai paaiškinti balsavimo rezultatų motyvų.

M. Bartnininkas portalo „Kas vyksta Kaune“ interviu pabrėžė, jog atrankos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus procedūra yra ypatingai sudėtinga – atranka buvo paskelbta dar praėjusių metų gruodį. Kandidatui užpildžius prašymą ir įvertinus kandidato atitikimą reikalavimams, taip pat atliekamas kompetencijų vertinimas, susitikimas su to teismo, į kurį pretenduojama, teisėjų komanda, kad jie išsakytų savo nuomonę, taip pat atliekamas periodinis veiklos vertinimas, kurį atlieka ne tik iš teisėjų, bet ir visuomenės atstovų sudaryta komisija.

„Pasibaigus prašymų pateikimo terminui, buvo sudarytas kandidatų sąrašas. Tuomet buvo atliktas psichologinis asmeninių kompetencijų vertinimas (visos kompetencijos įvertintos aukščiausiu lygiu), įvyko susitikimas su LAT teisėjų komanda (kuri savo išvadoje įvardijo kaip tinkamą kandidatą), atliktas neeilinis veiklos vertinimas (veikla pripažinta puikia) bei visa surinkta medžiaga perduota Teisėjų atrankos komisijai, kuri sudarė tinkamais pripažintų kandidatų sąrašą ir kandidatus išreitingavo. Šiame reitinge buvau įvardintas kaip tinkamiausias kandidatas“, – komentavo M. Bartninkas.

Pasak teismo pirmininko, Lietuvoje taikoma skyrimo praktika sulaukia ir tarptautinio dėmesio dėl proceso politizavimo rizikų.

„Jau keletą metų, kai Europos Komisija rengia teisinės valstybės (rule of law, liet. teisės viršenybės) ataskaitą, sulaukiame klausimų dėl atrankų, ypatingai į LAT, tam tikro galimo politizavimo“, – teigė Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Po šių procesų įsitraukia politikai – pirmiausia Prezidentas, pasirinkdamas kandidatą, kurį turi patvirtinti Teisėjų taryba, o vėliau ir Seimas. Anot Kauno apygardos teismo pirmininko, esama tvarka, kai galutinį žodį taria Seimas, kelia klausimų.

„Ne pirmas toks atvejis, kai Seimas balsuoja prieš, jie nėra dažni. Kiek tenka dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose formatuose, tiek Europos teisėjų tarybų tinkle, tiek Europos teisėjų asociacijoje, tokio pobūdžio tvarkos nustatymas, kai galutinį sprendimą priima politikai ir kai jie šią savo teisę įgyvendina ne formaliai, ne tik patvirtindami iki tol įvykusios procedūros rezultatus, bet realiai spręsdami, kuris kandidatas turi būti pasirinktas, iš principinės pusės nėra visiškai aiški“, – tvirtina M. Bartninkas.

„Būtų labai įdomu sužinoti motyvus, kurių, deja, nežinau“, – pridūrė teismo pirmininkas.

Paklaustas, ar sulaukė kokių indikacijų iš Seimo narių, M. Bartninkas pastebėjo, jog Seimo nariai turėjo ne vieną progą užduoti klausimus kandidatams, tačiau kandidatas sulaukė tik poros bendro pobūdžio klausimų Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kuriame visi 10 posėdyje dalyvavusių komiteto narių balsavo už M. Bartninko kandidatūrą.

„Prisistatymo Seime metu nebuvo užduota klausimų, Seimo frakcijos nesinaudojo teise pasikviesti kandidatą pokalbiui, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo užduoti du su teismų veikla susiję klausimai bei priimtas sprendimas vienbalsiai pritarti kandidatūrai. Pateikimo metu Seimo nariai neįvardijo jokių argumentų už ar prieš“, – teigė M. Bartninkas.

Viešojoje erdvėje žinoma, jog kandidatų skyrimas į LAT ar Konstitucinį Teismą (KT) dažnai tampa įtampų tarp valdančiųjų ir prezidentūros šaltiniu. Pavyzdžiui, Haroldo Šinkūno kandidatūra į KT Seime buvo svarstoma du kartus – pirmojo balsavimo metu nebuvo surinkta pakankamai balsų kandidatūrai tvirtinti. Prezidentas kandidatūrą pateikė iš naujo ir antrojo balsavimo metu buvo surinkta balsų dauguma. Po pirmojo balsavimo Prezidentūra viešai teigė, kad dalis Seimo narių galėjo „atsilyginti“ prezidentui už anksčiau vetuotus įstatymus, t. y. kad balsavimas buvo labiau politinis nei susijęs su paties Haroldo Šinkūno kompetencija.

M. Bartninkas teigė, jog valdančiųjų motyvų nežino, tačiau sprendimą laiko politiniu.

„Po procedūros jaučiuosi sąžiningas prieš save ir kitus, neišgirdau nė vienos pretenzijos mano darbui ar biografijai. Sulaukiau politinio sprendimo, jį priimu, o priežasčių reikėtų klausti Seimo narių“, – reziumavo pašnekovas.

Visą portalo „Kas vyksta Kaune“ interviu su Kauno apygardos teismo pirmininku M. Bartninku skaitykite penktadienį.