Paskutinį kartą traukinys iš Lenkijos į Kauną buvo atvykęs prieš 76-erius metus. Ketvirtadienio pavakarę po ilgos pertraukos istorija pasikartojo, tik šį kartą traukinys Kauną pasiekė naująja „Rail Baltica“ vėže.
Istorinės kelionės metu koordinatorė Katerina Trautman (Catherine Trautmann) įvertino atliktus „Rail Baltica“ vėžės darbus, Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių infrastruktūrą bei perspektyvas plėsti europinę vėžę toliau.
„Tai buvo ilga kelionė, prastesnė Lenkijos pusėje, geresnė Lietuvos. „Rail Baltica“ projektas yra skirtas keleiviams ir kroviniams, tad mes esame labai patenkinti investicijomis, kurios yra padarytos ir mes galėjome pamatyti. Ši kelionė leido pamatyti, kad Lietuva yra pajėgi įgyvendinti likusius projekto etapus. Tai be abejonės svarbi jungtis tarp visų trijų Baltijos šalių ir Lenkijos ir, žinoma, kartu ir visoje Europoje, nes bus galima šia vėže keliauti gilyn į Europą. Be to, Lietuva turi labai nuostabų kraštovaizdį, kurį dabar galės pamatyti vis daugiau žmonių“, – po kelionės įspūdžiais dalinosi „Rail Baltica“ koordinatorė.
Nors „Rail Baltica“ projektas ypatingai svarbus ir pirmas etapas jau pabaigtas, dar liko nemaža atkarpa iki Latvijos, tačiau tam pinigų kol kas trūksta. Dėl tokio aplaidumo prezidentė Dalia Grybauskaitė pažėrė kritikos „Lietuvos geležinkelių“ atstovams.
„Tai, kad Susisiekimo ministerija ir „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas, matome, nemoka bendrauti su Europos Komisija ir turi problemų bendraujant, tai ir pasireiškia, kad keli projektai iš viso buvo atmesti, nes jie nebuvo suderinti, ir demonstruoja tokį didžiulį lėšų potencialų praradimą“, – sakė šalies vadovė, ketvirtadienį vizitavusi Kaune.
BNS skelbia, jog Lietuvoje baigus tiesti „Rail Baltica“ trasą nuo sienos su Lenkija iki Kauno, kol kas nebus galima išnaudoti viso vėžės pajėgumo. Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovas Domas Jurevičius teigia, kad negavus 75 mln. eurų ES paramos signalizacijai įrengti, traukiniai negalės išvystyti maksimalaus greičio.
Europos Komisija birželį nutarė skirti 106 mln. eurų (85 proc.) paramą 125 mln. eurų vertės „Lietuvos geležinkelių“ projektams, susijusiems su „Rail Baltica“, tačiau neskyrė 75,3 mln. eurų paramos signalizacijai. Lietuva ketina dar kartą prašyti paramos šiam projektui.
