Paskelbęs, kad turi brolį, M. Bertulis atskleidė savo vaikystės istoriją: „Turėjau net pažymėjimą, kurio gėdijausi“

Prodiuseris ir keliautojas Mantas Bertulis, praėjusį sekmadienį tinklalaidėje „Pasikalbėkim“ pirmą kartą viešai prabilęs apie tai, kad jo biologinio tėvo sūnus – teniso treneris Simas Kučas, antradienio popietę feisbuke paskelbė atvirą įrašą apie savo vaikystę. Jame vyras pasakoja apie sveikatos problemas, patyčias ir mamos aukojimąsi, o biologiniam tėvui negaili aštrių žodžių.

Įrašo M. Bertulis, jo teigimu, ilgai nesiryžo skelbti – nenorėjo nei viešumo, nei konflikto.

„Galvojau, jog pabūsiu ramiai ir nieko nereaguosiu, nes tikrai nesinori darytis nei reklamos iš tokios niekam nemalonios temos, nei nusileisti iki kito piliečio purslų spjaudymosi lygio. Bet žmogus toliau nerimsta, žemina, vadina mane ligoniu, psichopatu ir toliau provokuoja“, – rašė jis.

Po tinklalaidės S. Kučas socialiniuose tinkluose reagavo aštriai – paviešino šeimos nuotrauką, o vėliau viešai perspėjo „brolį“ daugiau neliesti jo mamos. Žiniasklaidai treneris situacijos komentuoti nesutiko.

M. Bertulis rašo šią istoriją tiek metų nešiojęsis tik su savimi.

„Man yra gėda dėl savo biologinio tėvo. Mano nuomone, tokie žmonės turėtų patekti į kažkokį neatsakingų sėklos dalintojų registrą, kaip yra Argentinoje, kur tokie alimentų skolininkai ir pajamų slepėjai negali patekti į renginius, koncertus, gauti vairuotojo pažymėjimo, kandidatuoti rinkimuose, tapti valstybės tiekėju ar gauti socialinio būsto“, – įraše dėstė jis.

Vyras atskleidė ir iki šiol slėptas vaikystės detales – gimė su šleivapėdyste, žvairumu ir atlėpusiomis ausimis, kūdikystėje patyrė tris kojų operacijas.

„Mane reikėjo taisyti ir lopyti, kaip kokią kaliausę. Irgi visą gyvenimą šitą slėpiau, nes tiesiog buvo gėda. Bet mano Mama niekada nesiskundė ir aukojosi visaip, kaip tik įmanoma, dėl manęs, kad kompensuotų tą tėvo trūkumą“, – rašė M. Bertulis.

Pasak jo, mama nuolat veždavo jį į Santariškes, nemiegodavo naktimis ir darė viską, kad sūnus augtų sveikas. Dėkodamas mamai vyras prisiminė ir savo pirmąjį pusmaratonį – visus 21 kilometrą bėgo su didele gėlių puokšte.

„Visi aplinkui galvojo, kad kažkam trasos pabaigoje pasipiršiu, nors iš tikrųjų tiesiog tas gėles finiše įteikiau savo Mamai, kaip padėką. Nes gydytojai vaikystėje net negalėjo pagalvoti apie tai, kad bėgiosiu“, – pasakojo jis.

Dėl silpnų kojų berniukas negalėjo lankyti nei futbolo, nei krepšinio – taip jo gyvenime atsirado šachmatai. Iki paauglystės M. Bertulis turėjo ir neįgalumo pažymėjimą, kurio, kaip pats prisipažįsta, gėdijosi.

„Kai vieną dieną netyčia pas mane į namus užėjęs klasiokas jį rado, norėjau tiesiog prasmekti skradžiai žemę. Bandžiau jam meluoti, jog čia kažkoks fake'inis, kad gaučiau nuolaidų viešajame transporte“, – rašė vyras, pridūręs, kad traumų vaikystėje turėjo sočiai – nuo patyčių mokykloje iki negalėjimo pasiskųsti vyresniam broliui ar tėčiui.

Įraše M. Bertulis pasakoja ir apie pirmuosius susidūrimus su biologinio tėvo vaikais. 2011 m. pradėjęs dirbti Šiaulių arenoje jis susipažino su savo netikros sesers vyru – taip istorija pasiekė ir ją pačią. Pokalbis, pasak Manto, buvo šiltas, tačiau moteris prašė jos į šią istoriją nebeįtraukti, nes nėra viešas asmuo, todėl jos tapatybės neatskleidžiame.

Visai kitoks, jo teigimu, buvo pirmasis kontaktas su „broliu“ po poros metų – 2013 m. rugsėjį M. Bertulis gavo žinutę.

„Sveikas. Žinok viena – nei aš, nei ji, nesam tau nei brolis, nei sesė. Todėl baik skleisti tokius gandus. Tikiuosi, suprasi ir nebešnekėsi nesąmonių. Geriau su tėvu savo eik susipažink. Ir dar su seneliais gali“, – žinutę citavo M. Bertulis.

Vyras teigia atsakęs, kad mieliau susipažintų su juo nei su tėvu, tačiau susirašinėjimas tuo ir baigėsi.

„Nenorėjau turėti nieko bendro su šiuo žmogumi. Nepažįstu jo asmeniškai, bet iš to, kokį įvaizdį apie jį susidariau iš viešos erdvės, to minimalaus bendravimo su manimi, supratau, jog mūsų vertybės stipriai skiriasi“, – rašė jis.

Pasak M. Bertulio, pernai gegužę situacija paaštrėjo – „brolis“ feisbuke pasidalino jo nuotrauka su įžeidinėjimais ir pažymėjo bendrą tėvą, po ko šis Mantą užblokavo.

Įrašo pabaigoje M. Bertulis rašo, kad istoriją nusprendė papasakoti tik po tinklalaidės vedėjos klausimų, nors žino, kaip skaudu ją iš naujo išgyventi jo mamai.

„Galų gale, tai yra tiesiog mano gyvenimo faktai ir mano atsiradimo istorija. Deja, ne gandras mane atnešė. Kuo toliau, tuo labiau man patinka brutalus atvirumas šitame „cukriniame“ ir išlaižytame pasaulyje“, – dėstė jis.

„Tegul tai būna kažkokia pamoka vyrams mokėti prisiimti atsakomybę už savo klaidas ir į gyvybę nežiūrėti kaip į kokį daiktą, kurį galima numesti bet kur“, – rašė vyras ir pridūrė temą uždarantis: „Pavydžiu visiems, turintiems kasmet ką veikti pirmą birželio sekmadienį. Ir, žinoma – ačiū, Mama, už viską.“