Netektis: mirė vyskupas emeritas J. Matulaitis

Sekmadienį, lapkričio 8 d., po sunkios ligos mirė Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Jam buvo 90 metų. Atsisveikinti su dvasininku bus galima Kaišiadorių katedroje, laidotuvės vyks trečiadienį.

Apie vyskupo mirtį ir atsisveikinimo tvarką socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo parapija.

Užuojautą artimiesiems, dvasininkams ir vyskupijos bendruomenei išreiškė ir Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna.

„Liūdna atsisveikinti su žmogumi, kuris spinduliavo nuoširdumu, paprastumu ir žmogiška šiluma. Jis mokėjo išklausyti, suprasti ir kiekvienam sutiktam žmogui skirti gerą žodį bei dėmesį“, – socialiniame tinkle rašė meras.

Vyskupo palaikai Kaišiadorių katedroje bus pašarvoti pirmadienį, lapkričio 9 d., 14 val. Lankytojai atsisveikinti galės iki 20 val., o 18 val. bus aukojamos šv. Mišios ir kalbama Rožinio malda.

Antradienį, lapkričio 10 d., lankymas numatytas nuo 10 iki 20 val. Šv. Mišios ir Rožinio malda – 18 val.

Laidotuvių šv. Mišios Kaišiadorių katedroje bus aukojamos trečiadienį, lapkričio 11 d., 12 val. Po jų vyskupo palaikai bus palaidoti katedros kriptoje, Kaišiadorių vyskupų kapavietėje.

Parapijos paskelbtame gyvenimo aprašyme nurodoma, kad J. Matulaitis gimė 1936 m. kovo 8 d. Darsūniškio parapijoje, Kaišiadorių rajone, Petro ir Uršulės šeimoje. Augo su dviem seserimis, vidurinį išsilavinimą įgijo Žiežmariuose.

Dėl sovietų valdžios trukdymų iš karto įstoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją jam nepavyko. Priimtas 1957 m., tais pačiais metais buvo pašauktas į sovietų kariuomenę. Pasirengimą kunigystei Kaune tęsė nuo 1960 m.

1964 m. kovo 25 d. Kauno arkikatedroje vyskupas P. Maželis J. Matulaitį įšventino kunigu.

Dvasininkas tarnavo Pivašiūnuose, vėliau klebonavo Nemajūnuose, Vievyje, Butrimonyse ir Merkinėje. Rūpinosi bažnyčių atnaujinimu, telkė parapijų bendruomenes, organizavo talkas ir piligrimines keliones, atnaujino bažnytinius chorus.

Pasak parapijos, J. Matulaitis lankė tremtyje buvusį vyskupą Vincentą Sladkevičių, dėl to ne kartą sulaukė sovietų valdžios įspėjimų. Jis taip pat dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikloje, buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

1989 m. vasario 7 d. popiežius Jonas Paulius II J. Matulaitį paskyrė tituliniu Sicilibba vyskupu ir Kaišiadorių vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi.

Tų pačių metų kovo 18 d. Kauno arkikatedroje jis buvo konsekruotas vyskupu, o kovo 31 d. perėmė vadovavimą Kaišiadorių vyskupijai. 1991 m. gruodžio 24 d. paskirtas Kaišiadorių vyskupu ordinaru.

Nuo 2012 m. kovo 25 d. J. Matulaitis buvo vyskupas emeritas, gyveno Kaišiadoryse.

Jam vadovaujant vyskupijoje įsteigti Jaunimo, Katechetikos ir Šeimos centrai, „Caritas“, organizuoti katechetų rengimo kursai. Eidamas Lietuvos vyskupijų Tarpdiecezinės katechetinės komisijos pirmininko pareigas, jis prisidėjo prie religinio ugdymo grąžinimo į bendrojo lavinimo mokyklas.

Vyskupas rūpinosi bažnyčių statybomis, socialinės pagalbos įstaigų kūrimu. Vyskupijoje įkurti Šv. Juozapo vaikų globos namai Paparčiuose, senelių globos namai Kruonyje ir Šv. Domininko pensionatas Aukštadvaryje. Kunigystės šventimus J. Matulaitis suteikė daugiau kaip trisdešimčiai jaunuolių.

Vienu reikšmingiausių J. Matulaičio darbų parapija įvardija palaimintojo vyskupo ir kankinio Teofiliaus Matulionio gyvenimo bei veiklos sklaidą ir rūpinimąsi jo beatifikacijos byla. Vyskupijoje ji pradėta 1990 m. ir užbaigta 2008 m., vėliau rūpintasi tolesne proceso eiga.

J. Matulaičio iniciatyva taip pat įgyvendintas Rožinio slėpinių kelio projektas Guronyse, kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškėje. Jo rūpesčiu išleista leidinių apie Kaišiadorių vyskupijos istoriją, jos dvasininkus ir jų palikimą.

2012 m. J. Matulaičiui suteiktas Kaišiadorių rajono, o 2026 m. – Varėnos rajono garbės piliečio vardas.