Žmonėms atgaunant pensijai kauptas lėšas – itin aktyvi prekyba savaitgalį

Praėjusią savaitę daliai gyventojų jau atgavus antrojoje pensijų pakopoje kauptas lėšas, prekybininkai savaitgalį fiksavo smarkiai išaugusį pirkėjų aktyvumą, o bankai – kalėdinę prekybą primenančius skaičius.

Šuolio, kurį galėtų sieti su atsiėmusiųjų pinigus išlaidavimu, sako nepajutęs didžiausias Lietuvos prekybos tinklas „Maxima“.

SEB banko pirmadienį skelbiamais atsiskaitymų kortelėmis duomenimis, gyventojų išlaidos buvo apie 20 proc. didesnės nei atitinkamą savaitgalį tiek prieš mėnesį, tiek prieš metus, o visos išlaidos buvo didesnės nei prieškalėdinį savaitgalį pernai.

„Atsiėmus lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų vartojimas praėjusį savaitgalį šoktelėjo iki didesnės negu prieš didžiąsias metų šventes apimties“, – pranešė SEB.

Banko duomenimis, šeštadienį ir sekmadienį, palyginti su antruoju 2025 metų balandžio savaitgaliu, pirkėjai išleido 114 proc. daugiau pinigų baldams, 89 proc. daugiau – elektronikai, 86 proc. – juvelyrikai, 84 proc. – telekomunikacinei įrangai.

65 proc. augo išlaidos statybinėms medžiagoms ir 47 proc. – buitinei įrangai.

Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės teigimu, tai rodo, kad žmonės atgautus pinigus nusprendė išleisti didesniems pirkiniams, būsto atnaujinimui.

„Matome, kad daliai gyventojų tai tapo proga įsigyti anksčiau atidėliotus pirkinius ar tiesiog padidinti vartojimą“, – pranešime sakė E. Dovbyšienė.

Elektronikos prekybos tinklą „Topo centras“ valdančios bendrovės „Topo grupės“ generalinė direktorė Gailė Rusteikaitė-Vištejūnė sako, kad jau nuo kovo buvo stebėtas augantis klientų srautas, tačiau realus pardavimų augimas prasidėjo nuo balandžio pradžios, o pastarasis savaitgalis buvo rekordinis.

„Per praėjusią savaitę fiksavome 40 proc. didesnius pardavimus, palyginti su šių metų savaitėmis, ir daugiau kaip 50 proc. didesnius nei palyginamu laikotarpiu prieš metus“, – komentare BNS teigė G. Rusteikaitė-Vištejūnė.

Daugiausiai „Topo centruose“ augo žaidimų kategorijos pardavimai – beveik 2,5 karto. Dukart padidėjo kompiuterinės technikos ir mobiliųjų telefonų pardavimai. Fizinėse ir e. parduotuvėse išaugo susidomėjimas stambios buitinės technikos komplektais – perkamas ne vienintelis įrenginys, o keletas susijusių arba priedai.

„Taip pat buvo negailima pinigų papildomoms prekių apsaugoms, garantijoms, draudimams, šitaip visapusiškai pasirūpinant naujais pirkiniais“, – teigė „Topo grupės“ vadovė.

Anot G. Rusteikaitės-Vištejūnės, ženkliai sutrumpėję pardavimų procesai rodo, kad žmonės pirkinius planavo iš anksto: „Įdomu ir tai, kad brangesni pirkiniai praėjusią savaitę buvo perkami praktiškai nesinaudojant lizingu.“

Tuo metu buitinės technikos parduotuvių „Elesen“ vadovas Paulius Lingys sako, kad šį savaitgalį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, pardavimai išaugo beveik tris kartus.

„Šis savaitgalis buvo vienas stipriausių mūsų istorijoje – pardavimai reikšmingai augo tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetinėje svetainėje“, – komentare BNS teigė P. Lingys.

Anot jo, pirkėjai rinkosi įvairias prekes, o didžiausią dalį sudarė televizoriai, kompiuteriai ir mobilieji telefonai. Tuo metu siurblių, džiovyklių bei laikrodžių pardavimai šoktelėjo 4–7 kartus: „Pastebime, kad pirkėjai rinkosi išmanesnius, aukštesnės klasės įrenginius.“

„Savaitgalį taip pat reikšmingai augo pirkimai išsimokėtinai, tačiau finansuojamos sumos dalis bendrame krepšelyje sumažėjo“, – teigė „Elesen“ vadovas.

E. parduotuvės „Varlė“ įkūrėjas Marius Butauskas teigė, kad šį penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį užsakymų skaičius, palyginti su praeitu ar kitu įprastu penktadieniu ir savaitgaliu, šoktelėjo 59 proc., o apyvarta – 46 proc.

„Galime patvirtinti, kad dalis gyventojų atgavo pensijas ir jau suinvestavo. Daugiausia augo monitorių, telefonų, robotų siurblių ir žoliapjovių pardavimai. Protingos investicijos“, – komentare BNS teigė M. Butauskas.

E. prekybos platforma „Pigu.lt“ pirmadienį pranešė, kad balandžio 10–12 dienomis jos pardavimai buvo maždaug triskart didesni nei tuo pačiu metu pernai – dažniausiai žmonės pirko baldus, smulkią buitinę techniką, telefonus, kompiuterinę techniką, sporto ir laisvalaikio prekes.

„Prognozuojame, kad prekybos banga ir toliau išliks aukštumose“, – pranešime sakė „Pigu.lt“ rinkodaros direktorius Vytautas Romeika.

Pasak bendrovės, dažniausiai pirktos prekės – išmanusis telefonas „iPhone 17“, kompiuterinių žaidimų konsolė „Sony PlayStation 5“. Gyventojai taip pat pirko televizorius, e. paspirtukus, robotus vejapjoves, žoliapjoves, monitorius, šiltnamius.

„Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius nurodė, kad savaitgalio prekybos apimtys nebuvo tokios, kad būtų galima fiksuoti pardavimų augimą iš pensijų pinigų.

Jis pabrėžė, kad panašiu metu atlyginimus išmokėjo darbdaviai – tai taip pat galėjo turėti įtakos.

„Sunku įvertinti, ar praėjusio savaitgalio prekybos rezultatus galėjo paveikti antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų atsiėmimas, nes panašiu laikotarpiu gyventojai taip pat sulaukė ir atlyginimų. Vertindami pastarojo savaitgalio prekybos apimtis, reikšmingų pokyčių, kurie leistų įžvelgti pensijų lėšų išmokėjimo įtaką, nepastebime“, – komentare BNS teigė T. Atraškevičius.

Kaip rašė BNS, gyventojams, pirmąjį šių metų ketvirtį nusprendusiems pasitraukti iš antros pensijų pakopos fondų, jų įmokėtos lėšos kartu su investicine grąža pradėtos išmokėti penktadienį.

Visiems sausio–kovo mėnesiais paraiškas pateikusiems žmonėms lėšos turi būti išmokėtos iki balandžio 15 dienos.

Portalo „Verslo žinios“ skaičiavimais, pasibaigus pirmajam lėšų atsiėmimo iš pensijų fondų etapui, jų grynieji aktyvai susitraukė 20–50 proc. ir per tris mėnesius sumažėjo daugiau kaip 4 mlrd. eurų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad fondų aktyvų vertę paveikė ir daugiau veiksmų, tačiau jis pripažįsta, kad šį pokytį labiausiai lėmė gyventojų pasitraukimas iš sistemos.

„Sukaupto turto pokyčiui įtaką gali daryti investicinė grąža, naujos įmokos arba pasitraukimai. Investicijų grąža buvo švelniai neigiama, ji tikrai nedidelę dalelę sudarė. Įmokų naujų irgi santykinai nėra daug, tai reiškia, kad pasitraukimas yra pagrindinis faktorius turto mažėjimo“, – pirmadienį BNS sakė V. Rūkas.

Oficialius duomenis apie pasitraukimo iš pensijų fondų mastą LIPFA žada pranešti antradienį arba trečiadienį.

Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą – iki 2027 metų pabaigos – sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.

Prašymus nutraukti kaupimą ir atgauti visas savo įmokas bei investicinę grąžą gyventojai gali bet kada iki 2027 metų pabaigos, o lėšas atgaus pasibaigus ketvirčiui.

Prognozuota, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.

Iki šiol antroje pakopoje kaupė apie 1,403 mln. gyventojų.