Viceministras: vežėjams sugrąžinant dalį dyzelino akcizo biudžetas netektų 26 mln. eurų

Verslui teigiant, kad krovinių vežėjams leidus susigrąžinti dalį dyzelino akcizo išaugtų jo pardavimai ir valstybės biudžetas gautų papildomų pajamų, finansų viceministras sako, jog valstybė per metus dėl to patirtų apie 26 mln. eurų nuostolį.

Kęstutis Kvaraciejus pabrėžia, jog tokiu atveju reikėtų išleisti dar 40 mln. eurų taršos leidimams, nes apie 200 mln. litrų išaugtų dyzelino ir kitų gazolių vartojimas.

„Klausimo negalime svarstyti atskirdami jį nuo valstybės biudžeto ir biudžeto pajamų. Pajamos iš akcizų turi reikšmingą įtaką Lietuvos biudžetui. Įvertinus visuminį fiskalinį poveikį jis galėtų būti neigiamas – apie 26 mln. eurų (nesurinkta pajamų į valstybės biudžetą – BNS)“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje trečiadienį sakė K. Kvaraciejus.

„Išaugus gazolių vartojimui Lietuvoje apie 200 mln. litrų, reikėtų papildomai įsigyti taršos leidimus, kas, Aplinkos ministerijos skaičiavimais, galėtų sudaryti apie 40 mln. eurų“, – pridūrė jis.

Kaip rašė BNS, Seimui dar birželį buvo pateiktos įvairių frakcijų parlamentarų parengtos Akcizų įstatymo pataisos siūlant nuo 2027-ųjų sausio su išlygomis leisti krovinių vežėjams susigrąžinti dalį dyzelino akcizo.

Pataisos parlamente stringa Vyriausybei dėl jų vėluojant pateikti išvadą.

Verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas sako, jog valdžiai nemažinant dyzelino akcizo vienintelis kelias būtų jo dalinis grąžinimas vežėjams.

„Tiesiog norime susigrąžinti litrus iš Lenkijos. Nematome kito kelio, kaip dalinis degalų akcizo grąžinimas, dėl to, kad nematome galimybės, jog galėtų reikšmingai mažėti akcizas“, – komiteto posėdyje teigė V. Kriaučiūnas.

Pasak viceministro, net ir įteisinus tokią tvarką Valstybinei mokesčių inspekcijai reikėtų maždaug vienerių–pusantrų metų sukurti sistemą ir į ją preliminariai investuoti 0,4–2 mln. eurų.

„Nebūtų taip lengva ir paprasta sukurti tą sistemą grąžinimo“, – pabrėžė K. Kvaraciejus.

Jis, be kita ko, aiškino, kad tai atvertų galimybę daliai vežėjų piktnaudžiauti nupilant degalus ir realizuojant juos šešėlinėje rinkoje: „Tą esame jau matę.“

Projekto iniciatoriai kai kurie Seimo nariai bei verslas tikisi, jog vežėjai tokiu atveju piltųsi dyzeliną Lietuvoje, o ne pas kaimynus, valstybės biudžetas gautų papildomų pajamų, nes dabar, anot jų, dėl to netenkama daugiau nei 100 mln. eurų per metus.

„Blogiausiais scenarijais negauname mažiau nei 50 mln. eurų (papildomų pajamų į biudžetą – BNS)“, – pabrėžė V. Kriaučiūnas.

Inovatyvios energetikos prekybos asociacijos skaičiavimais, jei Lietuvoje dyzeliną vėl piltųsi 90 proc. tranzitinių vežėjų, o apie 20 proc. dalinio akcizo grąžinimo naudos atitektų tik šalyje krovinius gabenantiems vilkikams, valstybė papildomai galėtų surinkti apie 83 mln. eurų.

Asociacijos atstovas Mantas Zakarka pabrėžė, kad toks mechanizmas, be kita ko, padėtų stabilizuoti kainų grandinę.

„Nesakome, kad tas įrankis turi aktyvuotis nuo pirmos minutės. Suprantame, kad jis būtų skirtas verslui, kad visa kainos grandinė nuo maisto prekių iki paslaugų galėtų normalizuotis ir nebrangti“, – komitete kalbėjo M. Zakarka.

Susigrąžinti dalį akcizo siūloma vilkikams, kelių traukiniams ir tolimųjų reisų sunkvežimiams, gabenantiems didelius krovinius, o tai padaryti būtų galima dviem atvejais: jeigu dyzeliną įsigis įmonė, kuri turi ES šalies licenciją vežti krovinius ir kurios vilkikų didžiausia leistina masė yra virš 3,5 tonos, taip pat jeigu dyzelinas naudojamas N3 klasės transporto priemonėse.

Vyriausybė turėtų patvirtinti grąžintinos akcizo dalies dydį bei grąžinimo trukmę ir taikymo tvarką, teiga Akcizų įstatymo pataisų autoriai. Jie mano, kad tai leistų susigrąžinti akcizą nuo maždaug 200–300 mln. litrų degalų.

Energetikos agentūros duomenimis, dyzelino vidutinė kaina Lietuvoje ketvirtadienį 10 val. svyravo nuo 2,089 iki 2,350 euro už litrą, o vidurkis siekė 2,22 euro.