Valstybės kontrolė: ginkluotės įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių

Sparčiai augant krašto apsaugos finansavimui, ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių, penktadienį pranešė auditą atlikusi Valstybės kontrolė.

Pasak jos, auditas atskleidė, kad neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus išaugo net 2,5 karto, o sprendimų priėmimas galėtų būti operatyvesnis.

Teigiama, kad ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistemai laiku tenkinti kariuomenės poreikius trukdo tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Prie vidinių priežasčių priskirtinos finansavimo galimybės ir prioritetų kaita planuojant įsigijimus, neatnaujinami pajėgumų plėtros planai, ilgai trunkantys sprendimų derinimo procesai, kvalifikuotų specialistų trūkumas, nepakankama pirkimų efektyvumo stebėsena ir fragmentuotas svarbiausių ginkluotės įsigijimų projektų valdymas.

Tuo metu išorinę aplinką lemia auganti ginkluotės paklausa tarptautinėje rinkoje, riboti gamintojų pajėgumai ir ilgi ginkluotės bei karinės įrangos gamybos ir tiekimo terminai. Dėl šių priežasčių dalis kariuomenės poreikių tenkinami vėliau, nei planuota.

„Šiandien laikas gynybos srityje yra toks pat kritinis išteklius kaip ir finansavimas. Dvigubai išaugęs neįvykusių pirkimų skaičius ir mėnesius trunkantis sprendimų derinimas tiesiogiai stabdo reikalingą kariuomenės plėtrą. Todėl privalome ne tik peržiūrėti teisinę aplinką, bet ir pašalinti kitas vidines priežastis, dėl kurių stringa pirkimai ir vėluoja sprendimai“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Audito duomenys rodo, kad didėjant finansavimo apimtims, neįvykusių ginkluotės pirkimų dalis didėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki net 59 proc. 2025 metais. Tai lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiajai organizacijai nepriimtinos, per didelės kainos.

Savo ruožtu įsigijimų procesą reikšmingai ilgina sprendimų derinimas: net 42 proc. analizuotų pirkimų atvejais derinimai su ministerijos padaliniais ir patariamosiomis grupėmis truko nuo 30 iki net 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų.

Be to, tokios patariamosios institucijos kaip Gynybos resursų taryba ar Ginkluotės ir karinės technikos grupė faktiškai priima sprendimus, nors teisiškai neturi savarankiškų įgaliojimų, o jų nariai, kaip pirkime dalyvaujantys asmenys, nedeklaruoja privačių interesų, kas sukuria šališkumo ir neskaidrumo riziką.

Valstybės kontrolės teigimu, dėl nerezultatyvių atrankų ir karininkų rotacijos Gynybos resursų agentūra taip pat susiduria su specifinių žinių bei karinės kvalifikacijos turinčių specialistų trūkumu.

Gynybos resursų agentūra, 2023–2025 metais pasinaudojusi Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme numatytomis išimtimis, sudarė 62 ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo sutartis, kurių bendra vertė siekė beveik 3,4 mlrd. eurų. Tai sudarė 48 proc. visų ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimo sutarčių ir 40 proc. bendros vertės. Išimtys taikytos teisėtai.

Vertinant įprastus ginkluotės viešuosius pirkimus, esminių įstatymo pažeidimų, kurie būtų pakeitę pirkimų rezultatus, neaptikta, tačiau nustatyti rimti kontrolės trūkumai – 38 proc. – aštuoni iš 21 – pirkimų rasta didelės ar vidutinės reikšmės neatitikimų.

Pasak Valstybės kontrolės, pasirengimo etape pirkimų vykdytojai dažnai neatlieka arba nedokumentuoja rinkos tyrimų, o tai kelia tiesioginę riziką netinkamai suplanuoti valstybės lėšas.

Taip pat nustatyta, kad pirkimų pradžia po Viešųjų pirkimų tarnybos išduoto sutikimo užtrukdavo nuo keliolikos dienų iki pusantrų metų net ir tais atvejais, kai į tarnybą tekdavo kreiptis skubiai. skubiai.

Kontrolės trūkumas fiksuotas ir sutarčių vykdymo etapuose: informacija apie sudarytas sutartis ir jų pakeitimus nebuvo skelbiama laiku, o dalis sutarčių kurį laiką buvo vykdomos be privalomų banko garantijų ar laidavimo raštų, rizikuojant valstybės finansine apsauga

Teigiama, kad nors kariuomenės pajėgumai stiprinami siekiant išvystyti diviziją, tačiau iš 16 pajėgumų, susijusių su ginkluotės įsigijimais, 13 vis dar plėtojami vadovaujantis seniau parengtais planais. Valstybės kontrolės atliktas auditas rodo, kad nebuvo nustatyti rodikliai, kokį išvystymo lygį ir per kokį laikotarpį turi pasiekti kiekvienas pajėgumas, nefiksuojamas esamas pajėgumų išvystymo lygis.

Valstybės kontrolė pabrėžia, kad ginkluotės įsigijimuose svarbu stiprinti stebėseną ir projektinį valdymą. Anot jos, dėl fragmentiškai taikyto projektinio valdymo analizuotuose projektuose nerengti projekto įgyvendinimo planai, o sprendimai priimti neįvertinus bendros projekto vertės, apimančios amunicijos, infrastruktūros ir ginkluotės gyvavimo ciklo išlaikymo sąnaudas.

Pavyzdžiui, tankų „Leopard 2 A8“ projekto vertė, įvertinus visas jau sudarytas ir planuojamas sutartis, išaugo 33 proc., tai rodo, kad nevertinant visų su projektu susijusių išlaidų, tampa sudėtinga tiksliai planuoti finansavimą, valdyti rizikas ir užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą.

Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Krašto apsaugos ministerijai (KAM), Gynybos resursų agentūrai ir Lietuvos kariuomenei, tarp kurių vienas svarbiausių numatomų pokyčių yra aiškiai nustatytas kariuomenės aprūpinimo terminas – siekiama, kad nuo poreikio patvirtinimo iki jo patenkinimo praeitų ne daugiau kaip 730 kalendorinių dienų.

Šis rodiklis, anot Valstybės kontrolės, leis vertinti ne tik atskirų pirkimo procedūrų trukmę, bet ir visos įsigijimų sistemos gebėjimą laiku aprūpinti kariuomenę jai reikalinga ginkluote ir karine įranga.

Taip pat KAM rekomenduota aiškiai atskirti patariamųjų institucijų ir sprendimus priimti įgaliotų subjektų kompetencijas bei atsakomybę, nustatyti sprendimų derinimo eigą ir terminus. Įgyvendinus numatytas priemones siekiama, kad visus galutinius sprendimus priimtų tam įgalioti subjektai, o jų derinimas sutrumpėtų ir truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas.

Ministerija taip pat įsipareigojo tobulinti pirkimų efektyvumo vertinimo sistemą. Numatoma nustatyti atskirus ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų rodiklius, įskaitant pirkimus, vykdomus taikant įstatymų išimtis.

Siekiama, kad neįvykusių pirkimų dalis sumažėtų iki 20 proc., o ne mažiau kaip 80 proc. pirkimų būtų atlikti neviršijant nustatytos rekomenduojamos trukmės.

Be to, KAM rekomenduota inicijuoti teisės aktų pakeitimus ir numatyti mechanizmą, leidžiantį operatyviai vykdyti ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus kilus nacionalinio saugumo grėsmėms, mobilizacijos ir karo atvejais bei tiksliai apibrėžti asmenis, galinčius daryti įtaką pirkimų rezultatams, ir jiems taikomas interesų konfliktų prevencijos bei kontrolės priemones.

KAM taip pat numatė stiprinti didelės svarbos įsigijimų projektų valdymą – jau projekto pradžioje turės būti nustatyta visa jo vertė, apimanti ne tik įsigyjamos ginkluotės ar įrangos kainą, bet ir jai reikalingos infrastruktūros, amunicijos, eksploatavimo bei kitas gyvavimo ciklo sąnaudas.

Taip pat numatoma įdiegti periodinę projektų įgyvendinimo stebėseną: siekiama, kad 100 proc. didelės svarbos projektų būtų valdomi pagal nustatytus projektinio valdymo reikalavimus, o ne mažiau kaip 80 proc. jų būtų įgyvendinti laiku, visa numatyta apimtimi ir neviršijant patvirtinto biudžeto.

Tuo metu Gynybos resursų agentūra stiprins pirkimų kontrolę ir atsekamumą, dokumentuos rinkos analizę, tikrins neįprastai mažos kainos pagrįstumą ir nustatys aiškius reikalavimus neskelbiamoms deryboms.

Taip pat bus sudaryta galimybė sutartį siūlyti kitam tiekėjui, jei laimėtojas neužtikrintų būtino sutarties įvykdymo. Siekiama, kad reikalavimus atitiktų bent 80 proc. patikrintų pirkimų.

Lietuvos kariuomenė įsipareigojo atnaujinti visų pajėgumų plėtros planus, nustatyti esamą ir siektiną kiekvieno pajėgumo išvystymo lygį bei rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti konkrečių įsigijimų įtaką bendrai karinių pajėgumų pažangai.

Numatoma, kad iki 2030 metų 80 proc. pajėgumų būtų nustatytas siektinas išvystymo lygis, o 95 proc. pajėgumų būtų faktiškai pasiekę iki 2030-ųjų suplanuotą pažangos lygį.