Ruošiami griežtesni ribojimai: „Bolt“ ir „Wolt“ sureagavo į siūlymus

Bendrovės „Wolt“ ir „Bolt“ iš esmės palankiai vertina Susisiekimo ministerijos siūlymus griežtinti mikrojudumo priemonių reguliavimą, tačiau pabrėžia, kad nauji reikalavimai turėtų būti aiškūs, proporcingi ir praktiškai įgyvendinami.

Internetinės maisto tiekimo platformos „Wolt“ Viešosios politikos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Liutvinskas teigia, kad bendrovė palaiko iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti eismo saugumą, o siūlomi pakeitimai, preliminariu vertinimu, reikšmingai nepaveiktų per platformą teikiamų pristatymo paslaugų.

„Susisiekimo ministerijos pateiktus siūlymus vertiname kaip teigiamą žingsnį siekiant aiškiau sureguliuoti mikrojudumo priemonių naudojimą Lietuvos miestų gatvėse. Remiantis preliminariu vertinimu, nemanome, kad siūlomi pakeitimai reikšmingai paveiks per platformą teikiamas pristatymo paslaugas“, – Eltai sakė M. Liutvinskas.

Anot jo, „Wolt“ kurjeriai-partneriai patys renkasi transporto priemonę ir atsako už jos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Bendrovė teigia reguliariai informuojanti kurjerius apie eismo taisykles, o jų nesilaikymas gali lemti bendradarbiavimo su platforma nutraukimą.

„Wolt“ taip pat nurodo savo iniciatyva vykdanti saugaus eismo mokymus kurjeriams, įskaitant specialų kursą apie praktines pristatymo situacijas ir saugų judėjimą mieste.

Tuo metu platformos „Bolt“ dalijimosi paspirtukais paslaugos vadovas Benas Jurlovas teigia, kad bendrovė šiuo metu vertina ministerijos siūlymus ir jų galimą poveikį praktikoje.

„Svarbu, kad nauji reikalavimai būtų aiškūs bei realistiškai įgyvendinami tiek mikrojudumo priemonių naudotojams, tiek dalijimosi paslaugų teikėjams“, – Eltai sakė B. Jurlovas.

Jis išskyrė galimos privalomos visų mikrojudumo priemonių registracijos klausimą. Anot jo, registravimas neturėtų būti pernelyg sudėtingas nei naudotojams, nei institucijoms.

„Bolt“ siūlytų taikyti modelį, kai vienu metu būtų galima užregistruoti didelį skaičių to paties modelio ir vienodų techninių specifikacijų paspirtukų, kiekvienai priemonei suteikiant atskirą numerį, tačiau nereikalaujant fiziškai pristatyti kiekvieno paspirtuko registracijai.

Pasak B. Jurlovo, panašūs sprendimai taikomi kitose šalyse, o kai kuriuose Lietuvos miestuose „Bolt“ jau žymi savo paspirtukus identifikaciniais numeriais.

Bendrovė taip pat ragina atsižvelgti į esamą dviračių infrastruktūrą Vyriausybei ir Seimui svarstant siūlymus riboti važiavimą šaligatviais.

B. Jurlovo teigimu, kol dviračių takų tinklas Lietuvos miestuose nėra pakankamai išvystytas, iki 1 kilovatų (kW) galios ir 25 kilometrų per valandą greičio mikrojudumo priemonėms turėtų išlikti galimybė, laikantis saugumo reikalavimų, naudotis šaligatviais ten, kur nėra tinkamos dviračių infrastruktūros.

„Bolt“ taip pat pabrėžia savo taikomas saugumo priemones: bendrovės paspirtukais gali naudotis tik pilnamečiai asmenys, jų greitis ribojamas iki 20 km per valandą, o tam tikrose vietose – iki 15 ar 12 km per valandą.

Programėlėje naudotojams pateikiami saugaus važiavimo patarimai, o nesaugiai besielgiantiems asmenims gali būti taikomi apribojimai.

B. Jurlovo teigimu, daugiau dėmesio reikėtų skirti ir asmeninių mikrojudumo priemonių kontrolei. Anot jo, dalis tokių priemonių gali išvystyti gerokai didesnį nei leistina greitį ir neturi dalijimosi paspirtukuose įdiegtų saugumo funkcijų.

ELTA primena, jog Susisiekimo ministerija spalio pabaigoje paskelbė siūlysianti riboti elektrinių paspirtukų vairuotojų amžių, įvesti privalomą mikrojudumo priemonių registraciją ir didinti baudas už pažeidimus.

Pagal siūlymus paspirtukus būtų galima vairuoti nuo 18 metų, o nuo 16 metų – išklausius specialius kursus.

Taip pat numatoma, kad iki 1 kW galios ir 25 km/val. greičio priemonėms pakaktų registracijos, o galingesnėms būtų taikoma techninė apžiūra, privalomas civilinės atsakomybės draudimas ir A kategorijos vairuotojo pažymėjimas.

Ministerija taip pat siūlo griežtinti atsakomybę už pažeidimus – pirmą kartą padaryto pažeidimo baudą didinti nuo 450 iki 900 eurų, pakartotinio – nuo 900 iki 1,8 tūkst. eurų, taip pat numatyti galimybę konfiskuoti priemonę.

Anot susisiekimo ministro Juro Taminsko, atitinkamus įstatymų pakeitimus Seimui pateikti planuojama šioje rudens sesijoje, o pakeitimai galėtų įsigalioti nuo kitų metų balandžio.