Siekiant suvaldyti degalų brangimą, kilusį dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva galėtų nustatyti kasdienines kuro kainų lubas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovas teigia savo komandai pavedęs išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kur viršutinė kuro kainų riba kiekvieną dieną nustatoma remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, žaliavine naftos kaina.
„Ji (Belgijos formulė – BNS) nėra primityvi, nėra kažkokia užfiksuota nepriklausomai nuo veiksnių. Ji susieta su objektyviais veiksniais, kainų lubos nustatomos kiekvieną dieną. Tai yra Ekonomikos ministerijos prerogatyva, ji kartu su rinkos dalyviais nustato tą kainą, atsižvelgiant į objektyvius veiksnius, tokius kaip žaliavinės naftos kaina“, – „Verslo žinioms“ teigė G. Nausėda.
Anot prezidento, Prezidentūra analizuoja, ar Belgijos praktika gali būti pritaikyta Lietuvoje, kas dar nėra aišku.
„Manau, kad tikrai labai greitai tą galėsime padaryti. Komandai esu davęs tokį pavedimą ir tikiuosi, greitai bus pateiktos išvados“, – sakė G. Nausėda.
„Jeigu matome, kad modelis perspektyvus, kalbamės su ministerijomis ir stengiamės greičiau įdiegti“, – pridūrė jis.
Prezidento teigimu, Belgijoje šis modelis taikomas nuo 1973 metų.
Siekdama sumažinti kuro kainas, išaugusias dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Lietuva atlaisvins ir naftos, ir degalų atsargas.
Vis tik kai kurios kitos šalys, pavyzdžiui, Vengrija ir Kroatija prieš savaitę degalams įvedė viršutinę kainos ribą.
Anot prezidento, šių šalių pritaikytos degalų kainų lubos nėra tvarus sprendimas, kadangi jas reikėtų subsidijuoti, tai brangiai kainuotų valstybės biudžetui.
G. Nausėdos teigimu, norimo poveikio galimai neturėtų ir akcizų sumažinimas, nes mažesni akcizai nebūtinai atsispindėtų galutinėje degalų kainoje vartotojams.
„Akcizą padidinus, kainų poveikis matomas iš karto, o sumažinus galimai to poveikio net ir nepamatytų žmonės, arba pamatytų jį mažesnį. Tada kiltų pagrįstas nepasitenkinimas, kodėl tai buvo daroma, valstybė neteko pajamų, bet rezultato jokio nebuvo pasiekta“, – kalbėjo G. Nausėda.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau teigė, kad dar anksti kalbėti apie konkrečius kuro kainų švelninimo būdus. Ministras yra sakęs, kad jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęstų, o naftos ir dujų kainos išliktų aukštos, būtų svarstoma mažinti akcizus kurui, ypač sektoriams, kurie priklausomi nuo iškastinio kuro.
Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė praėjusią savaitę aiškino, jog degalų kainų lubos Lietuvoje yra viena iš svarstytinų priemonių, siekiant sušvelninti kuro brangimą, tačiau K. Vaitiekūno vertinimu, toks sprendimas būtų netoliaregiškas.
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pirmadienį sakė, kad per šią savaitę Vyriausybė turėtų parengti priemonių planą, kaip gyventojams ir verslui amortizuoti kuro kainų kilimą.
Kainoms sumažinti valstybė į rinką ruošiasi išleisti dalį pramoninio rezervo atsargų – apie 80 tūkst. tonų.