Prekyba žmonėmis įtariama įmonė klimpsta į skolas: bankrotą teko stabdyti teismui

Vilniaus apygardos prokuratūra šiuo metu tiria galimą prekybą žmonėmis dėl maždaug 140 Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose dirbusių filipiniečių. Kaip skelbė LRT, įtarimai dėl prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo pareikšti įmonėms „FA Solutions“ ir „World Halal Trust“ bei septyniems fiziniams asmenims. Tačiau pastaroji įmonė turi ir daugiau problemų – milžinišką skolą valstybei, kurios kaip teigia bendrovės teisininkas, negali grąžinti.

2015 m. Kaune įregistruota „World Halal Trust“ priklauso įmonių grupei, kuri daugiausiai sertifikuoja mėsos, pieno, higienos ir farmacijos produktų gamintojus ir visuose gamybos etapuose tikrina atitiktį halal standartams.

Rekvizitai.vz.lt duomenimis, įmonė 2022 ir 2023 m. patyrė nuostolius, tačiau 2024 m. dirbo pelningai – grynasis pelnas siekė daugiau kaip 48 tūkst. Eur. Šiuo metu įmonėje dirba 29 apdraustieji darbuotojai.

Tačiau taip pat matyti, jog įmonė turėjo nemažą skolą valstybei – skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) siekia 173 150,63 Eur, o „Sodrai“ – 43 647,93 Eur.

Kaip rodo „Registrų centro“ juridinių asmenų registro duomenys, rugpjūčio 12 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas. Ir šiame susirinkime pirmu klausimu buvo nutarta bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.

Problema ta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau buvo „World Halal Trust“ kreditore, tačiau apie ketinimą pradėti bankrotą ne teismo tvarka VMI nebuvo informuota. VMI taip pat nebuvo informuota ir apie kreditorių susirinkimą, todėl ji negalėjo jame dalyvauti ir pareikšti savo pozicijos.

VMI apie įvykusį kreditorių sužinojo tik rugpjūčio 18 d., gavusi bendrovės nemokumo administratoriaus pranešimą dėl finansinio reikalavimo pateikimo. Todėl VMI pateikė skundą Kauno apygardos teismui, prašydama panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą skelbti bankrotą ne teismo būdu.

Beje, nemokumo administratorė UAB „Stinkoma“ pati sutiko su VMI. Ji teismui nurodė, kad peržiūrėjusi dokumentus nustatė, jog nei VMI, nei „Sodra“ nebuvo informuotos, nors kreditorių susirinkimo dieną buvo bendrovės kreditorės.

Todėl realiai teisme nebeliko ginčo dėl paties pažeidimo. Ir teismas tuo pagrindu panaikino rugpjūčio 12 d. sprendimą, nutraukiant bankroto procesą ne teismo tvarka.

„Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad tarp šalių nebeliko ginčo, todėl yra pagrindas panaikinti UAB „World Halal Trust“ 2026 m. rugpjūčio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 1- uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka ir nutraukti UAB „World Halal Trust“ bankroto procesą ne teismo tvarka“, – pažymima teismo nutartyje.

Teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi ir per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

UAB „World Halal Trust“ teisininkas Romualdas Mikliušas portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog bendrovė nepalankios teismo nutarties skųsti neplanuoja ir greičiausiai sieks bankroto bylą inicijuoti teismo keliu.

„Turbūt neplanuojame. Na ką, jei valstybė nenori saugoti darbo vietų, tada paprasčiau įmonei skelbti bankrotą per teismą ir visus darbuotojus atleisti. Savininkai spręs, bet tikriausiai, skųsti neplanuojame“, – sakė R. Mikliušas.

Jis tikino, jog didžiausios skolos susidarė valstybei. Teisininko teigimu, prokuratūra yra areštavusi įmonės banko sąskaitą ir neleidžia iš banko sąskaitos atlikti jokių operacijų.

„Pats suprantate, jog su tokiais apribojimais joks juridinis asmuo ilgai egzistuoti negali. Pagal ankstesnę teismų praktiką, teismai bent jau leisdavo atlikti tikslinius mokėjimus“, – tikino pašnekovas. Tad anot teisininko, bendrovė negalėjo atsiskaityti ir su valstybinėmis įstaigomis.

„Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė patikslinti, ar įmonė iš tiesų negali atsiskaityti ir su valstybe, tačiau prokuratūra atsisakė šią informaciją patvirtinti ar paneigti.

„Siekiant nepakenkti šiuo metu atliekamam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija šiuo metu neviešinama“, – nurodė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

R. Mikliušas tvirtino, jog bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė būtent atliekamo ikiteisminio tyrimo metu.

Gegužę filipiniečiai Jerwinas ir Elmeris LRT.lt pasakojo, kad vien už galimybę dirbti Lietuvoje agentūrai sumokėjo po 4 tūkst. eurų. Už šią sumą jie gavo sunkaus ir prastai apmokamo darbo, gyvenimą apgailėtinomis sąlygomis bei patyčias atėmus asmens dokumentus.

Vyrai realiai dirbo „Akola Group“ priklausančiame „Vilniaus paukštyne“, tačiau jų sutartys buvo sudarytos su įmone „FA Solutions“. Filipiniečiams Lietuvoje padedantis Andrius Markevičius sakė, kad ikiteisminiame tyrime figūruoja ir dar viena juos čia viliojanti bendrovė – „World Halal Trust“.

Be šių dviejų įmonių, ikiteisminiame tyrime figūruoja dar septyni fiziniai asmenys. Trečiadienį naujienų portalas tv3.lt paskelbė, jog vienas iš šių įtariamųjų – Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijus Romas Jakubauskas. R. Jakubauskas nuo 2020 metų kovo 4 d. iki 2026 metų liepos 15 d. buvo vienas iš „World Halal Trust“ akcininkų.

Minėtoms įmonėms ir fiziniams asmenims pareikšti kaltinimai prekyba žmonėmis ir dokumentų klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu.

„Registrų centro“ duomenimis, įmonei iki rugpjūčio 12 d. vadovavo Farruh Azimov.