Nedarbo rodiklis Kaune sausį viršijo šalies vidurkį

Nepaisant to, kad pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvoje darbdaviai intensyviau ieškojo naujų darbuotojų, o buvę bedarbiai sparčiau įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą, kartu augo ir registruotas nedarbas, – jis ūgtelėjo 0,3 proc. punkto iki 9 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo metų pradžios iki vasario 1-osios Kauno mieste registruotas nedarbas pakilo nuo 9,5 iki 9,8 proc. Per mėnesį UT naujai registravo 2 527 dirbti norinčius, bet neturinčius, kur darbintis, kauniečius, ir prasidedant vasariui, tokių antrojo pagal didumą Lietuvos miesto gyventojų buvo 18 268.

Sausį įsidarbinto 2 030 kauniečių, per tą laiką UT Kauno padalinys registravo 1 565 laisvas darbo vietas.

O kadangi Kaunas tradiciškai mėgsta lenktyniauti su Vilniumi, tai jau ne tik stadionu ar naujais baseinais, bet, deja, ir nedarbo lygmeniu gana dažnai jį lenkia. Vilniaus apskrityje, o taip pat pačioje Lietuvos sostinėje, UT registruotas nedarbo rodiklis vasario pradžioje siekė 8,6 proc, ten gyvenančių darbingo amžiaus žmonių.

Dar mažesnis šis rodiklis yra Kauno rajone, – sausį jis paaugo mažesniu dydžiu nei Kaune, – nuo 8,2 iki 8,3 proc. Nuo 2026-ųjų pradžios įsidarbinti pavyko 605 UT klientams, rajono darbdaviai tarnyboje registravo 324 laisvas darbo vietas. Vasario 1-ąją Užimtumo tarnybos sąrašuose buvo 5 983 darbo ieškantys Kauno rajono gyventojai.

Didžiausiu nedarbu iš visų Kauno apskrities savivaldybių išsiskiria Raseinių rajonas, – čia net 11,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų- yra registruoti bedarbiais Užimtumo tarnyboje.

Pasak UT atstovės Mildos Jankauskienės, mažiausias registruotas nedarbas šalyje išlieka Neringos (3,6 proc.) ir Birštono (6,1 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Anykščių r. (12,6 proc.), Kalvarijos (12,4 proc.) bei Ignalinos r. (12,3 proc.) savivaldybėse. Registruoto nedarbo rodikliai didėjo net 56 iš 60 šalies savivaldybių, trijose mažėjo ir vienoje išliko nepakitęs.

Vasario 1 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje registruota 164,2 tūkst. nedirbančių gyventojų, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Tai – 3,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet mažiau nei prieš metus (2,4 proc.).

Nors darbo jėgos pasiūla per mėnesį padidėjo, tuo pačiu pusantro karto išaugusi darbo paklausa pasiekė 12,4 tūkst. ,– darbdaviai paskelbė 4,8 tūkst. daugiau laisvų darbo vietų.

„Šį sausį darbo pasiūlymų skaičius išaugo 64 proc., pernai tuo pačiu metu didėjo 49 proc. Įsidarbinimai ūgtelėjo 25 proc. – panašiai buvo ir pernai (26 proc.)“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Kaip įprastai pirmąjį žiemos mėnesį, daugiau žmonių rinkosi veiklą pagal verslo liudijimus. Šią užimtumo formą pasirinko 8,9 tūkst. klientų – 46,2 proc. (2,8 tūkst.) daugiau nei gruodį.

Daugiausiai naujų darbuotojų sausį ieškojo gamybos , administracinės ir aptarnavimo veiklos bei transporto ir saugojimo įmonės. Sausį pradėjo dirbti ketvirtadaliu daugiau UT klientų (16,3 tūkst.). Daugiausiai – gamybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (po 2,4 tūkst.) įmonėse. Į darbo rinką grįžtančių vyrų skaičius didėjo 31,4 proc., moterų – 19,7 proc.

Vasario 1 d. šalyje dirbo 1,45 mln. žmonių – 0,28 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Darbuotojų labiausiai sumažėjo prekybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, o augimas fiksuotas apdirbamosios gamybos bei administracinės ir aptarnavimo veiklos srityse.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ skelbė, jog sausį nemažai šalies įmonių (tarp jų – ir veikiančios Kauno apskrityje) informavo Užimtumo tarnybą apie darbuotojų grupių atleidimus iš darbo. Dėl to, kad neteks užimtumo, buvo įspėti metalo konstrukcijų ir jų dalių, baldų gamintojai, kompiuterių programuotojai, verslo konsultantai, inžinerinių statinių statytojai, transportininkai bei kitų profesijų atstovai. Dalis įmonių dėl įvairių aplinkybių šiemet atsisako po keliolika, kitos – nuo 50-ies iki 100 ir dar daugiau darbuotojų paslaugų.