Mokykla, kur svarbu ne tik pažymiai: „Pažinimo medis“ plečia ugdymą Kaune

Tuomet iškyla klausimas, į kurį neatsako nei mokyklų reitingai, nei egzaminų statistika: ar mokykla turi rūpintis tik pažymiais, ar ir pačiu vaiku – jo smalsumu, savijauta klasėje, pasitikėjimu savimi ir drąsa klausti.

Būtent čia dažnai ir atsiskleidžia tikrasis skirtumas tarp mokyklų. Kai ugdymas orientuotas ne tik į pažymius dienyne, bet ir į individualius vaiko poreikius – jo stiprybes, motyvaciją ir potencialą – mokymasis tampa ne lenktynėmis dėl rezultatų, o procesu, kuriame auga žmogus.

Šiuos klausimus jau beveik du dešimtmečius kelia sostinėje veikianti mokykla „Pažinimo medis“. Dabar jos ugdymo modelis plečiamas ir Kaune.

Iki šiol Kaune „Pažinimo medis“ veikė tik kaip pradinė mokykla, tačiau nuo šių metų čia startuoja ir 5–6 klasių programa.

Prisijungti galės ne tik dabartiniai mokyklos mokiniai – mokykla kviečia ir naujus vaikus, ieškančius ugdymo aplinkos 5-8 klasių etapui.

Pasak „Pažinimo medžio“ mokyklos Kaune vadovės, švietimo ekspertės Raimundos Česonienės, sprendimas plėstis atsirado natūraliai – iš pačios bendruomenės poreikio.

„Bendraudama su tėveliais vis išgirsdavau klausimą: o kas bus toliau, ar turėsime galimybę tęsti mokslus „Pažinimo medyje“? Būtent šis bendruomenės pasitikėjimas ir paskatino mus žengti kitą žingsnį ir išaugti pradinę mokyklą į progimnaziją“, – sako R. Česonienė.

Anot jos, šiandien tėvai vis labiau domisi ne tik akademine mokyklos reputacija, bet ir tuo, kokioje aplinkoje auga jų vaikas.

„Šiuolaikinių tėvų sąmoningumas labai didelis. Jie ieško ne tik akademiškai stiprios, bet ir vaiko asmenybę atliepiančios mokyklos. Mūsų patirtis Vilniuje rodo, kad visapusiškas ugdymas ilgainiui duoda ir labai gerų akademinių rezultatų. Todėl Kaune kuriame tęstinę ugdymo(si) aplinką, kurioje vaikas galėtų nuosekliai augti – nuo pirmųjų mokyklos metų iki vyresniųjų klasių“, – teigia R. Česonienė.

Vilniuje mokykla yra išleidusi tris abiturientų laidas, o mokinių akademiniai pasiekimai nuosekliai viršija tiek Lietuvos, tiek Vilniaus vidurkius – tai rodo nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Praėjusių metų duomenys taip pat iškalbingi: visi 2024–2025 mokslo metų absolventai įstojo į aukštąsias mokyklas pirmuoju pasirinkimu. Tačiau mokyklos vadovė pabrėžia, kad svarbiausia – ne tik egzaminų rezultatai, bet ir tai, kaip mokiniai atranda savo kryptį.

„Augdami ir mokydamiesi „Pažinimo medyje“ mokiniai vis geriau geba reflektuoti save ir įvardyti savo stiprybes. Vyresnėse klasėse jie jau gana aiškiai žino, ko nori siekti, todėl ir jų pasirinktų studijų krypčių spektras labai platus – nuo meno ir sociologinių dalykų iki inžinerijos ar technologijų“, – sako R. Česonienė.

Mokyklos ugdymo programoje daug dėmesio skiriama ir šiuolaikinėms kompetencijoms. IT pamokos prasideda jau pradinėse klasėse, mokiniai dalyvauja tarptautinėje „Erasmus+“ programoje, o gabiems vaikams skirta speciali jų gebėjimų ugdymo programa.

„Pažinimo medžio“ ugdymo filosofija remiasi principu – akademiniai rezultatai atsiranda tada, kai auga pats vaikas.

Todėl mokykloje daug dėmesio skiriama ne tik dalykinėms žinioms, bet ir vadinamajam visapusiškam intelektui – gebėjimui kritiškai mąstyti, bendradarbiauti, priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už juos. Ugdymo procese nuosekliai lavinamos ir socioemocinės kompetencijos: mokiniai mokosi geriau suprasti save, spręsti konfliktus, dirbti komandoje.

„Mums svarbu, kad mokinys mokykloje jaustųsi saugus, išgirstas ir matomas. Todėl mūsų ugdymo procese didelį dėmesį skiriame ir socialinių-emocinių kompetencijų ugdymui – mokykloje vyksta socialinių įgūdžių pamokos, kuriose vaikai mokosi geriau suprasti save ir kitus, spręsti konfliktus, bendradarbiauti“, – sako R. Česonienė.

Pasak jos, tokioje aplinkoje mokymasis tampa ne tik žinių įgijimu, bet ir savęs pažinimo procesu, o būtent tai ilgainiui padeda pasiekti ir tvirtų akademinių rezultatų.

Tokį ugdymo modelį pastebi ir tėvai. Kaip sako ketvirtoko Lino mama Saulė, pokytis kartais būna labai aiškiai matomas kasdienybėje.

„„Pažinimo medžio“ mokyklą pasirinkome tada, kai mano vaikas buvo beveik praradęs norą mokytis – mokykla jam kėlė daugiau streso nei smalsumo. Čia viskas pamažu pasikeitė: grįžo motyvacija, pasitikėjimas savimi ir netgi… noras eiti į mokyklą (tėvai žino, kad tai kartais skamba kaip mažas stebuklas)“, – pasakoja Saulė.

„Pažinimo medžio“ komandoje dirba įvairių patirčių pedagogai – tarp jų yra ir vadovėlių autorių, lektorių bei savo sričių ekspertų. Tačiau mokyklos vadovė pabrėžia, kad svarbiausia ne vien akademinė kompetencija. Ne mažiau svarbus ir mokytojo gebėjimas kurti ryšį su mokiniu bei padėti jam atrasti savo stiprybes.

„Mes labai sąmoningai kuriame komandą iš pedagogų, kurie yra ne tik stiprūs savo dalyko specialistai, bet ir emociškai brandžios asmenybės. Esame įsitikinę, kad tvirtas mokytojo ir mokinio ryšys daro labai didelę įtaką akademiniams pasiekimams“, – pasakoja R. Česonienė.

Mokytojai nuolat tobulina savo kompetencijas – dalyvauja supervizijose, profesiniuose mokymuose ir pedagogų kvalifikacijos stiprinimo programose. Čia mokytojas suvokiamas ne tik kaip žinių perdavėjas, bet ir kaip vaiko augimo partneris, padedantis jam atrasti mokymosi kelią.

„Pažinimo medžio“ bendruomenė dažnai apibūdina mokyklą kaip vietą, kuri labiau primena namus nei instituciją. Nedidelė bendruomenė leidžia mokytojams pažinti kiekvieną vaiką, o tėvai nuolat įtraukiami į mokyklos gyvenimą. Tokia aplinka, anot mokyklos vadovės, padeda vaikams jaustis saugiai ir drąsiai augti.

„Esame įsitikinę, kad tvirtas mokytojo ir mokinio ryšys daro labai didelę įtaką akademiniams pasiekimams. Kuo tas ryšys stipresnis, tuo labiau vaikas pasitiki savimi, labiau įsitraukia į mokymąsi ir pasiekia geresnių rezultatų“, – teigia švietimo ekspertė.

Panašiai mokyklos aplinką apibūdina ir ketvirtoko Adomo mama Dovilė.

„Mums labai patinka, kad „Pažinimo medyje“ vaikai auga drąsūs, nebijantys klysti ir pasitikintys savimi. Čia kiekvienam vaikui skiriamas asmeninis dėmesys, daug mokomasi per patirtis, o popietės su lauko pertraukomis yra tikras džiaugsmas. Matydami, kaip mūsų vaikas su smalsumu mokosi ir džiaugiasi kiekviena nauja patirtimi, norime, kad jis galėtų tęsti mokslus penktoje klasėje – čia jis gali toliau augti ir atrasti savo galimybes“, – sako ji.

Mokykla veikia kaip visos dienos mokykla: po pamokų vaikai lieka būreliams, projektinėms veikloms ar laikui lauke. Tokia kasdienybė leidžia mokyklai tapti ne tik mokymosi vieta, bet ir bendruomene, kurioje formuojasi draugystės ir atsakomybė.

Tėvai, svarstantys, kur jų vaikas galėtų tęsti mokslus po pradinių klasių, turės progą su mokykla susipažinti gyvai. Kovo 25 dieną Kaune vyks „Pažinimo medžio“ Atvirų durų vakaras, kuriame bus pristatyta 5–6 klasių programa, mokyklos ugdymo principai ir bendruomenė.

Renginio metu tėvai galės pabendrauti su mokytojais, užduoti rūpimus klausimus ir pamatyti, kaip kasdien mokykla veikia. Pasak mokyklos atstovų, tokie susitikimai dažnai padeda geriau pajusti, ar ši aplinka yra ta, kurioje vaikas galėtų augti ir mokytis toliau.

Registracija į renginį: pazinimomedis.lt/atviru-duru-vakaras