Medijų rėmimo fondui siūloma sudaryti dar vieną galimybę paremti žiniasklaidą

Seimui pavasario sesijoje nepritarus įstatymo pataisoms, siūlančioms suteikti galimybę Medijų rėmimo fondui paremti dėl dirbtinio intelekto ir skaitmeninių platformų poveikio finansinius praradimus patiriančią žiniasklaidą, jų autorius liberalas Simonas Kairys vėl teiks patobulintą tai numatantį projektą.

Jei Seimas pritartų, Medijų rėmimo fondas galėtų skirti paramą ir „dirbtinio intelekto ir skaitmeninių platformų poveikio žiniasklaidos adaptacijos ir transformacijos programai“.

Pasak S. Kairio, dirbtinio intelekto platformos iš esmės keičia informacijos rinką, nes žmonės pradeda rinkti informaciją ne iš žiniasklaidos tiesiogiai, o būtent iš dirbtinio intelekto platformų.

„Šios platformos iš esmės naudoja žiniasklaidos turinį, tačiau ji nuo to neturi jokio finansinio grįžtamojo ryšio. Akivaizdu, kad silpnėja tradicinės žiniasklaidos verslo modelis, nes dalis pajamų iš reklamos nuplaukia didžiosioms korporacijoms ir jų platformoms, pavyzdžiui, tokioms kaip „Meta“, „YouTube“, „Google“ ir kitoms. Taip pat stebime naują tendenciją, ypač anglakalbiuose portaluose, jog drastiškai krenta vartotojų, kurie ateina į portalus per paieškos sistemas, pavyzdžiui, „Google“, skaičius. Tai yra dar viena dirbtinio intelekto platformų veikimo pasekmė, kurią jau pajus ir lietuviškos žiniasklaidos priemonės“, – Eltai sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas S. Kairys.

Įvertinus tai, jo nuomone, Medijų rėmimo fonde galėtų atsirasti nauja programa, kuri remtų, pavyzdžiui, žiniasklaidos prisitaikymą prie dirbtinio intelekto eros, skatintų archyvų skaitmeninimą ir įvairiausią technologinę integraciją, siekiant pritaikyti turinį dirbtinio intelekto platformoms.

„Manau, kad politikai privalo čia įsikišti, nes kyla grėsmė objektyviai informacijai, kas yra laisvos, demokratiškos šalies vienas svarbiausių atributų. Ko nepadarys Lietuva ar Europos Sąjunga (ES), tą padarys, Rusija, Kinija. Žiniasklaidai reikia padėti, nes tik objektyvi informacija prisideda prie demokratinių procesų. Jeigu neskatinsime profesionalios, kokybiškos žiniasklaidos, tas dirbtinio intelekto platformų turinys bus greitai užpildytas visai kitokia informacija, kuri gali neturėti nieko bendro su teisybe, o bus tiesiog manipuliatyvaus pobūdžio“, – sako buvęs kultūros ministras.

Politikas pastebi, kad dirbtinio intelekto platformos mokosi iš to, ko jų klausiama, ir iš to, kas į jas yra dedama.

„Kai dirbtinio intelekto platformos jau tiesiogiai bendrauja su informacijos vartotojais ir personalizuoja jiems pateiktus atsakymus, tradicinė žiniasklaida vis dar gyvena tiesiog informacijos pateikimo ritmu. Kad mūsų žiniasklaida adaptuotųsi, pasirengtų tiek technologiškai, tiek galų gale iš principo pasikeitusioms aplinkybėms, mano nuomone, Medijų rėmimo fondui reikėtų numatyti jai padedančią programą. Seimas, įrašęs į įstatymą naują, atskirą finansavimo programą, padėtų žiniasklaidai laiku įveikti naujus iššūkius, nes nespėjus tikrai galima padaryti jai didelę žalą", – mano S. Kairys.

Jis nesiėmė prognozuoti, kiek lėšų galėtų pareikalauti ši programa.

„Apie reikalingus skaičius ir sumas kalbėti kol kas dar sunku. Aš bent jau miniu papildomus 1-2 mln. eurų šiai programai, bet tam ir yra Medijų fondo taryba, kuri pati turi geriausiai sudėlioti proporcijas. Beje, sumažėjusį Medijų rėmimo fondo biudžetą ši valdžia gelbėjo pridėdama 0,5 mln. eurų iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžeto. Bet tai nėra tvarus, tai vienkartinis sprendimas, kuris ne didino biudžetą, o tiesiog nemažino“, – sakė S. Kairys.

ELTA primena, kad šių metų gegužės mėnesį parlamentaro pristatytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos po pateikimo nesulaukė Seimo pritarimo. Jas palaikė 47 parlamentarai, prieš buvo 41. Pateikimo stadijoje paramos nesulaukusią iniciatyvą Seimas grąžino iniciatoriui tobulinti.

Galiojantis įstatymas numato, kad Medijų rėmimo fondo misija – remti visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus visuomenės informavimo priemonių turinio kūrimą, sklaidą ir viešosios informacijos rengėjų veiklą.

Fondas skiria paramą viešosios informacijos rengėjų projektams ir veiklai pagal tam tikras programas. Prioritetinėmis sritimis yra laikomas kultūrinės, regioninės žiniasklaidos, naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos, taip pat tautinių mažumų ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos rėmimas.