Kauno savivaldybė pradėjo naudoti dirbtinį intelektą: asmeninis „ChatGPT“ draudžiamas

Kauno miesto savivaldybės administracija oficialiai reglamentavo dirbtinio intelekto (DI) naudojimą savo veikloje. Administracijos direktorius Tadas Metelionis liepos 21 d. įsakymu patvirtino du dokumentus – DI taikymo politikos aprašą ir DI taikymo taisykles, kurie nuo šiol privalomi visiems administracijos padaliniams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ susipažino su patvirtintais dokumentais. Juose apibrėžiama, kur ir kokiomis sąlygomis savivaldybės darbuotojai gali naudoti DI įrankius, kas jiems draudžiama ir kas atsakys, jei kas nors nutiks ne taip.

Bene aiškiausia naujosios tvarkos taisyklė skirta kasdieniam darbui: administracijos veikloje draudžiama naudoti asmenines, viešas ar nepatvirtintas DI paskyras ir platformas – dokumentuose tiesiogiai įvardijami asmeninis „ChatGPT“, „Google Gemini“, „Copilot“ ir kitos viešos generatyvinio DI sistemos, kai tvarkomi administracijos duomenys, vykdomi darbo procesai ar teikiamos paslaugos.

Administracijoje leidžiama naudoti tik su e. paslaugų ir informacinių technologijų skyriumi suderintas DI sistemas. Prieš pradedant jas taikyti, privaloma atlikti poveikio vertinimą, o kai tvarkomi asmens duomenys – ir poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą.

Darbuotojams taip pat draudžiama į DI sistemas kelti slaptą, konfidencialią, riboto naudojimo ar asmens duomenis – nebent toks tvarkymas teisiškai pagrįstas, nustatytas sutartyse ir patvirtintas atsakingų asmenų.

Taisyklėse įtvirtinta, kad DI negali veikti visiškai autonomiškai – turi būti užtikrinta žmogaus priežiūra ir galimybė peržiūrėti DI sprendimus. Galutiniai sprendimai, turintys teisinį ar reikšmingą poveikį asmeniui, negali būti priimami vien automatizuotai, be žmogaus įsikišimo.

Atsakomybė taip pat lieka žmogui: už galutinį sprendimą, priimtą naudojant DI sistemą, atsako sprendimą priimantis asmuo, o už DI sugeneruotą turinį – jį panaudojęs darbuotojas, ne pati sistema. Darbuotojai privalo įsitikinti DI pateiktos informacijos tikslumu, o pastebėję klaidas ar rizikas – jas šalinti arba stabdyti sistemos naudojimą.

Kai DI sugeneruotas turinys teikiamas išorės naudotojams, jis privalo būti pažymėtas kaip sukurtas dirbtinio intelekto.

Politikos apraše išvardytos plačios DI taikymo sritys: dokumentų rengimas, vertimas, analizė ir santraukų kūrimas, personalo valdymas, biudžeto planavimas ir finansų prognozavimas, posėdžių protokolavimas, IT pagalba darbuotojams, duomenų analitika, taip pat gyventojų skundų, prašymų ir užklausų nagrinėjimas – pavyzdžiui, skundo temos nustatymas ir atsakingo padalinio identifikavimas.

Prie pastarosios srities dokumente minimas ir „skaitmeninis sprendimų priėmimas dėl paslaugų suteikimo, pakeitimo ar nutraukimo“ – nors kitos nuostatos numato, kad reikšmingą poveikį asmeniui turintys sprendimai be žmogaus įsikišimo negali būti priimami.

Visos DI sistemos klasifikuojamos pagal ES Dirbtinio intelekto akte nustatytus rizikos lygius. Nepriimtinos rizikos sistemos – pavyzdžiui, socialinis reitingavimas ar kenksminga manipuliacija – administracijoje negali būti naudojamos apskritai. Didelės rizikos sistemoms, galinčioms paveikti asmens saugumą, sveikatą ar teises, taikomi griežčiausi reikalavimai: privalomas rizikos vertinimas, veiklos žurnalų kaupimas, kasmetiniai nepriklausomi auditai.

Už naujosios tvarkos įgyvendinimą atsakys direktoriaus įsakymu skiriamas Dirbtinio intelekto koordinatorius (DIK). Jis tvarkys leidžiamų naudoti DI sistemų žurnalą, vertins rizikas, konsultuos darbuotojus, organizuos mokymus ir ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaitys administracijos vadovui.

Numatytas ir incidentų valdymas: pastebėjęs su DI susijusį informacijos saugumo incidentą, darbuotojas privalo jį užregistruoti ir informuoti vadovus ne vėliau kaip per vieną valandą. Jei dėl DI sistemos klaidos nukentėtų žmonės – dokumente pateikiamas pavyzdys apie dėl sisteminės klaidos neteisingai atmestas šimtų žmonių paraiškas – sistemos naudojimas stabdomas, o paveikti asmenys informuojami.

Savivaldybė įsipareigoja viešai skelbti bendro pobūdžio informaciją apie naudojamas DI sistemas, jų paskirtį ir naudojimo sritis.

Atskiras taisyklių skyrius skirtas DI sistemų viešiesiems pirkimams. Tiekėjai privalės pateikti įrodymus, kad siūloma sistema testuota dėl šališkumo ir tikslumo, nurodyti DI modelio kilmę, o sutartyse bus įtvirtintas draudimas naudoti savivaldybės duomenis savo DI modelių mokymui be raštiško leidimo. Taip pat numatyta tiekėjų atsakomybė už DI klaidų ar saugumo pažeidimų sukeltą žalą.

Įsakyme nurodoma, kad tvarka priimta atsižvelgiant, be kita ko, į Lietuvos savivaldybių asociacijos 2025 m. rugpjūčio 11 d. rekomendaciją savivaldybėms pasitvirtinti vidaus tvarkas dėl DI taikymo ir Seimo 2024 m. gegužės 9 d. rezoliuciją dėl DI technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principų.

Panašiu keliu eina ir kitos viešojo sektoriaus institucijos: Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra yra parengusi institucijų vidaus reglamentavimui skirtas DI taikymo politikos ir taisyklių rekomendacijas, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiemet įsteigė DI kompetencijų centrą viešajam sektoriui. Savo DI naudojimo principus yra pasitvirtinusi ir Vilniaus miesto savivaldybė.