Laisvės alėja: operacija „Nukenksmink bobulę“

Pirmadienis, liepos 13-oji. Nors ši „lemtinga“ data neišpuolė penktadienį, kai horoskopų sudarytojų (ar jų vertimais iš užsienio kalbų besinaudojančių) „pranašautojų“ teigimu, gali tikėtis visokių bėdų, kai kam Laisvės alėjoje netikėta „pažintis“ su savivaldybės arogantiškomis tarnautojomis ir policijos pareigūnais baigėsi stresu, ašaromis bei sveikatos pablogėjimu…

Tai šią savaitę naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino Kauno vyriausiojo policijos komisariato atstovė. Bet į nutikimą Laisvės alėjoje policija reagavo operatyviai, kai gavo kvietimą skubėti į „įvykį“, kur „moteris viešoje vietoje prekiauja prekėmis be leidimo ir nepateikia asmens dokumento savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojoms“. Tiesa, policija „jokio protokolo nesurašė“ – tik sudalyvavo, kol „moteris pateikė asmens tapatybės kortelę“...

Incidento Laisvės alėjoje metu nei policijos jauni pareigūnai, nei jų darbą iš mokesčių mokėtojų lėšomis apmokėto tarnybinio automobilio stebėjusios savivaldybės tarnautojos nesigilino, kas tai per „prekės“ ir kodėl jos parduodamos būtent prie įėjimo į Marijonų vienuolyno kiemą. O čia, šalia Šv. Gertrūdos bažnyčios, vakare turėjo įvykti grupės „Nerija“ koncertas „Laiko ratu“ – vienas iš Alvido Tautkaus kasmetinio festivalio „Gertrūdos vasara“ renginių. „Prekės“ buvo bilietai.

„Kas vyksta Kaune“ primena, jog Kauno miesto pakraštyje esančiame kito vienuolyno teritorijoje vasaros metą rengiami du muzikos festivaliai. Prieš koncertus prekiaujama likusiais nuo internetinio pardavimo bilietais šiapus vienuolyno vartų.

Internete nesunku rasti paaiškinimą, jog „bilietas yra oficialus dokumentas arba skaitmeninis įrašas, suteikiantis teisę naudotis tam tikromis paslaugomis – lankytis renginiuose arba keliauti viešuoju transportu“. Suprantama, jis – netapatus prekėms – daržo ar lauko gėlių puokštelei, senolės megztoms kojinėms ar miške surinktoms uogoms.

Šių eilučių autorei ankstesnę vasarą teko matyti, kaip pareigūnai Laisvės alėjoje į tarnybinį automobilį sodino „supakavę“ verkiančią moterėlę su mėlynių stiklainiu rankose. Panašaus amžiaus, kaip miesto mero Visvaldo Matijošaičio, ateinantį balandį, jau po naujų savivaldos politikų rinkimų, švęsiančio savo 70-metį. Gal, sakau, pavežė tą „viešosios tvarkos pažeidėją“ iki jos namų ir paprotino „negadinti viešos tvarkos“, nes prekybai yra turgus? Bet ar savivaldybei iš dalies priklausantis Stoties turgus, kuriame iš prekiautojų už vietą pinigus miesto biudžetui renka savivaldybės biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“, bent vieną „varguolę“ prekiautoją kada įsileido nesusimokėjusią? Leiskit suabejoti, kad ašaros ar pasakojimas apie nepriteklių kamuojamą senatvę ką nors iš pinigų rinkėjų yra sugraudinęs, nes jiems ir algas sau reikia „susirinkti“, ir miesto biudžetą papildyti...

Bet grįžkim prie „prekės“, kurios pardavimas prie Marijonų vienuolyno vartų paskatino stebėtiną pareigūnų uolumą, likus kelioms valandoms iki renginio. Kaip teigė festivalio „Gertrūdos vasara“ organizuojančios „Renginių sala“ įmonės vadovas A. Tautkus (jis ir ATM kompanijos įkūrėjas bei direktorius), kiekvienas koncerto bilietas turi tris požymius – numerį, seriją ir kainą. Tokie bilietai tinka Valstybinei mokesčių inspekcijai, savo ruožtu neretai tikrinančiai, ar firmos veikla yra legali.

Beje, kol liepos 13-osios antroje pusėje prie stalelio šalia koncerto vietos Laisvės alėjoje sėdėjusi „Renginių salos“ darbuotoja pagal iš anksto sudarytą sąrašą išdavinėjo nemokamus kvietimus labdaros paprašiusiems gyventojų bendruomenių atstovams, norintiems, kad jų žilagalviai pasidžiaugtų per „Nerijos“ koncertą savo „sugrįžtančia jaunyste“, savivaldybės tarnautojos į tai nesikišo. Stebėjo procesą ir sureagavo, kai pamatė, jog viena moteris nusipirko 15 eurų kainuojantį bilietą. Tuomet prasidėjo keturių valstybės ir savivaldybės biudžetų (o koks skirtumas, – abu juos pripildo mokantys mokesčius gyventojai) neprastai apmokamų pareigūnų akcija „Nukenksmink bobulę“…

Pardavėja, kaip vėliau patikino jos duktė, buvo apkaltinta „neleistina prekyba paslaugomis viešoje vietoje“. Netrukus į vietą prisistatė įmonės vadovas, kuris mėgino įtikinti savivaldybės tarnautojas, jog jis, o ne pavaldinė, atsako už „pažeidimą“, todėl visi procesiniai veiksmai turi būti nukreipti į vadovą, kaip numato įmonių veiklą reglamentuojantis įstatymas. Savo ruožtu jauni policijos pareigūnai nesiaiškino, kas jis toks, bet griežtai prisakė „nesikišti į procesą“... Dar ironiškai pridūrė: „pasipinigauti sumanėte?“.

Su A. Tautkumi bei su „prasižengėlės“ dukra, apie įvykį telefonu papasakojusia naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei, susitikome Šančiuose, Viešosios tvarkos skyriuje. Rūpėjo išklausyti „kitos pusės“ argumentus. Į susitikimą atvyko ir festivalio organizatorių pakviesta savivaldybės tarybos narė Vaida Pranarauskaitė. Tačiau nepasirodė „atsakovė“. Bet nei įmonės vadovui, nei dėl pablogėjusios sveikatos negalėjusios atvykti moters dukrai, įdomiausia, nei kauniečių išrinktai politikei ar portalo žurnalistei, niekas nesiteikė paaiškinti, kas iš esmės įvyko prie Šv. Gertrūdos vienuolyno vartų „Nerijos“ koncerto dieną. Atsakymas buvo vienas: „nesate proceso dalyviai“ (tarsi mes būtume panašūs į prašalaičius, kurie gal užsukę į bylos nagrinėjimą teisme, mėgintų iškvosti kokio, neduokdie, išprievartavimo ar vaiko pagrobimo detalių)…

„Penkiasdešimt metų dirbu Kaune, galima sakyti, tiek tarnauju kultūrai. Festivalį kartu su vienuolynu rengiame daugiau nei 15 metų. Tikiu, kad mūsų koncertai tarnauja gėriui, skaidrina solidaus amžiaus, taip pat ir jaunesnės, inteligentiškos, mus mylinčios publikos kasdienybę. Žinoma, mes mokame valstybei mokesčius, o jų dalis tenka savivaldybei, kurioje gyvenamąją vietą deklaravę mūsų darbuotojai ir kauniečiai atlikėjai. Visada kviečiame populiarius, publikos mėgiamus atlikėjus, atlyginame už pasirodymus scenoje. Sudarome sąlygas juos išgirsti ir tiems, kurie negeba bilieto nusipirkti internetu ar iš viso nėra iš arti matę kompiuterio. Daug ką įleidžiame į koncertą ir be bilieto. Mes neprašome savivaldybės paramos, mūsų neremia turtingos firmos, bet mums baudomis grasinama net už tai, kad renginių tvarkaraštį ant vienuolyno vartų pakabiname. Kažin, ar su tokiu valdžios požiūriu, su baisia nekultūra kažkam kitur tenka susidurti? Galiu dar pridurti, kad mums organizuojant renginius kitose Lietuvos savivaldybėse, nieko panašaus kaip Kaune netenka patirti“, – emocingai kalbėjo A. Tautkus.

Žurnalistei pasidomėjus, koks pavojus viešajai tvarkai kilo Laisvės alėjoje, kad net prireikė policijos, tarnautoja (taip ir nepatvirtinusi, ar skyriaus vadovui atostogaujant, eina jo pareigas) nesiteikė atsakyti. Nutaisiusi „roboto“ veidą, moteriškė patarė...kreiptis į Arnoldą (savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vadovą A. Bukelį).

„Pasikreipiau“, bet telefonu jis neatsakė, – gal atostogauja? Kitą vertus, ne taip svarbu, kas ką dirba, už ką atsako, už ką žodį taria, kai akis į akį su žurnalistu susidūręs valstybės tarnautojas šaukiasi...tarpininko. Lyg nebūtų įgalus ką nors rišlaus pasakyti apie savo darbą.

Eilinį kartą, šįsyk po keistoko susitikimo valdžios „menėse“, beliko konstatuoti, kad iki V. Matijošaičio „eros“ Kauno savivaldos atstovų bendravimas su žurnalistais nebuvo dirbtinai apsunkinamas. Tiesa, pirmaisiais meravimo metais merui buvo galima paskambinti. Dabar egzistuoja „tarpinė grandis“. Sakyčiau, netgi labiau skatinanti žurnalistų smalsumą ir atkaklumą bei norą viešinti, kas nutylima. Na, dar meras mums į kolegas „įsipaišo“, kai savivaldybės lėšomis apmokamoje žiniasklaidoje prisistato kaip autorius, besigiriantis valdžios gerais darbais. Kritinio mąstymo skaitytojai tose publikacijose neaptinka. Kažin, ar daug jo rastume pačioje savivaldybėje, bet, pakartosime tai, ką iš bendravimo viešojoje įstaigoje portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai seniai suprato: apie Kauno valdžią, jos pageidavimu, – kaip apie velionį, – arba gerai, arba nieko…

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnė ir miesto Senjorų reikalų komisijos narė V. Pranarauskaitė Šančiuose, savivaldybės įstaigoje, paaiškinimų neišgirdo. Tik stebėjo, kaip A. Tautkui buvo patarta...rašyti popierinį prašymą leisti susipažinti, kaip įmonės vadovui, su „medžiaga“ (net teksto trafaretas, pasirodo, tokiems atvejams parengtas). Bergždžiai mėginta atkreipti savivaldybės skyriaus darbuotojos dėmesį į tai, kad įmonės vadovas atsakingas bei turi žinoti, kuo nusikalto jo neįgali (70 proc.) darbuotoja.

Vienok, išgirdusi priekaištus, kad po incidento, kurį sukėlė Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojos, bilietų pardavėjai sutriko sveikata, kabinetinė (ne vadovė) ironiškai šyptelėjo, tačiau paėmė moters neįgalumą patvirtinančio dokumento kopiją. Ir nuramino, kad už prasižengimą, nusikaltus pirmą kartą, bauda gali būti 8 eurai.

Vaje, kiek moterėlių reikės pravirkdyti, kiek mokesčių mokėtojų pinigų prireiks „baudėjų“ algoms, kol surinks Kauno savivaldybės 2026 m. biudžete suplanuotą pajamų iš „baudų, turto konfiskavimo ir netesybų“ sumą – 1,7 mln. eurų?

Kai dėl incidento prie vienuolyno vartų tarybos narė V. Pranarauskaitė vėliau susisiekė su savivaldybės administracijos direktoriumi Tadu Metelioniu, jis patikino, kad to buvo galima išvengti, jei renginį organizuojanti firma išsipirktų savivaldybės leidimą prekiauti. Dar pridūrė, kad toks leidimas brangiai nekainuoja. Deja, A. Tautkus patvirtino, jog ne kartą mėgino tą keliolika eurų kainuojantį miesto valdžios reglamentuojamą dokumentą įsigyti prieš prasidedant festivaliui Laisvės alėjos uždarame kieme. Tačiau administracijos direktoriaus pavaldinė jam sakė: vieta – neleistina, ir leidimo negausit…

Prieš 16 metų V. Matijošaičio įkurtos „Vieningo Kauno“ nepartinės, bet miesto savivaldybėje tapusios pagrindinės politinės, organizacijos atstovų Taryboje, rinkėjų valia, dabar – daugiau nei pusė. Jų sprendimai „dėl geresnio kauniečių gyvenimo“ yra lemiami. Ne paslaptis, kad merui ar jo šeimos nariams priklausantis nekilnojamasis turtas stovi Kauno centre (žinoma, ir kitose miesto vietose). Tačiau ypatingas valdančiųjų dėmesys koncentruotas į pagrindinę komercinę gatvę.

Šią savaitę žurnalistė bandė sužinoti, kodėl negalima įgyti leidimo pardavinėti prieš renginį bilietus nuo stalelio šalia „bromos“, už kurios – koncerto erdvė – vienuolyno kiemas. Pasirodo, tai draudžia Tarybos sprendimas, kurį pasirašė ir atsakingas už jo vykdymą...administracijos vadovas T. Metelionis, Laisvės alėjoje leistina tik lauko kavinių veikla, kitokia prekyba – draudžiama. O bilietais prekiauti galima, jei renginį „patvirtina“ savivaldybės Renginių komisija.

„Devyni vilkai vieną bitę pjauna“? Čia – tautosaka, bet gal kas mėgintų paskaičiuoti, kiek valandų mokesčių mokėtojai priversti atidirbti, pildydami miesto biudžetą, kad iš jo būtų mokamos nemažos algos, šiuo atveju, pinigai valstybės tarnautojams „dirbantiems“ ... dėl incidento miesto centre?

Visai neseniai ir prie alėjos fontano, kur merui priklausančio viešbučio restoranas (picerija) vilioja lankytojus užsukti, vasaros metą stovėdavo nedidelis ledų vežimėlis. Kitapus fontano dar veikė kuklus (nealkoholinis) baras, lauke prekiavęs pieno kokteiliais, bandelėmis. Ne, jis nebankrutavo, tik perėjo į kitokią formą (dalyvauja mugėse visoje Lietuvoje), toliau nuo savo „gimtosios vietos“…

„Kas vyksta Kaune“ neturi žinių, kad „smulkmei“ bus leista artimiausiu metu sugrįžti į Laisvės alėją (persvarsčius tai draudžiantį savivaldybės Tarybos sprendimą). Nebent tai įvyktų jau po savivaldos naujų rinkimų, kurie numatyti baigiantis žiemai, 2027-aisiais.