Kūrybinio sektoriaus paradoksas: ekonominė vertė auga, nors verslumas vis dar suvokiamas kaip svetimas

Kultūros ir kūrybinės industrijos apima gerokai daugiau nei tradicines meno sritis – nuo dizaino, architektūros ir leidybos iki reklamos, kompiuterinių žaidimų ir kitų technologijomis grįstų kūrybinių veiklų, sako Inovacijų agentūros kultūros ir kūrybinių industrijų grupės vadovė Giedrė Lapytė-Zdanavičė.

„2024 m. KKI sektorius Lietuvoje sugeneravo apie 5,9 mlrd. eurų apyvartos, sukūrė apie 2 mlrd. eurų pridėtinės vertės, o jo indėlis siekė 2,6 proc. šalies BVP. Tai jau reikšminga ekonomikos dalis, kurios įmonėse ar individualiai dirba daugiau kaip 108 tūkst. žmonių“, – pažymi G. Lapytė-Zdanavičė.

Tiesiogiai su KKI susijusiuose sektoriuose veikia apie 3,3 tūkst. įmonių, maždaug tūkstantis jų eksportuoja.

„Apžvelgę sektoriaus statistiką, matome, kad nemaža dalis KKI veiklų viršija bendrą KKI produktyvumo vidurkį, o dalis jų, daugiausiai iš audiovizualinių sričių, pasiekia arba viršija Lietuvos ekonomikos vidurkį. Tačiau dar matome nemažai neišnaudotų galimybių, ypač kalbant apie augimą, eksportą ir pačių kūrėjų verslo kompetencijas“, – teigia G. Lapytė-Zdanavičė.

Kultūros konsultantė Giedrė Putramentaitė kūrėjų santykį su verslumu grubiai dalytų į dvi grupes: didesnė dalis į jį žiūri priešiškai, kita norėtų šia kryptimi pajudėti, tačiau nežino, nuo ko pradėti.

„Dažnai net neturime normalaus supratimo, kas yra verslumas ir kaip jis galėtų veikti kūryboje. Jis iš karto asocijuojamas su griežta meno monetizacija, komercija ir pinigais. Tada atsiranda įsitikinimas, kad pradėjęs galvoti apie savo kūrybą kaip apie verslą nebegalėsi kurti taip laisvai, nes turėsi galvoti apie klientą“, – pasakoja G. Putramentaitė.

Prie to prisideda aplinkos vertinimas ir vis dar gyvas romantizuotas skurstančio menininko įvaizdis.

„Pajamos, klientas, pardavimai – menuose kartais skamba beveik kaip keiksmažodžiai. Esu konsultavusi ne vieną menininką, kuris jaučiasi kaltas, kad nori uždirbti pinigų. Tarsi kūryba turėtų būti visa jo esmė, o apie pinigus galvoti jau nedera“, – sako konsultantė.

Kitokią patirtį turi marketingo specialistė Eglė Karalytė, savo kūrinius pradėjusi pardavinėti dar vaikystėje, o 2008 m. įkūrusi dizaino agentūrą.

„Kūrybos ir verslumo santykis – kaip yin-yang, vienas be kito niekur. Kūryboje reikia atrasti tai, ką patiks kurti tau ir kas bus įdomu ar reikalinga kitiems. Jei norime iš kūrybos gauti pajamų, turime galvoti ne vien apie tai, ką norime sukurti, bet ir kokią vertę tai suteiks kitam žmogui“, – pasakoja E. Karalytė.

Tai nereiškia, kad visą veiklą reikia paversti komercine. G. Putramentaitė pateikia pavyzdį: menininkas gali ir toliau tapyti paveikslus, o papildomai parduoti jų spaudinius.

„Verslumas gali būti labai maža veiklos dalis. Nebūtina pradėti daryti to, ko nenorite. Didžioji problema ir yra įsivaizdavimas, kad vos pradedame kalbėti apie verslumą, visi turime tapti verslininkais ir nustoti būti menininkais“, – dalijasi ji.

Be to, dalį verslui reikalingų gebėjimų kūrėjai jau turi – moka generuoti idėjas, eksperimentuoti, ieškoti naujų sprendimų. Trūkstamas žinias apie verslo modelį, klientą, finansus, rinkodarą ar pardavimus galima įgyti.

„Patys kūrybingiausi žmonės dažnai negali pamatyti galimybių savo veikloje. Jie gali kurti savo meną, bet kai reikia pagalvoti, ką dar galima iš to padaryti, sustingsta. Manau, tai panašu į raumenį – jeigu jo nenaudoji, pradžioje sunku. Praktikuojantis pamatyti tas galimybes tampa lengviau“, – svarsto G. Putramentaitė.

Pradėti konsultantė siūlo ne nuo sudėtingų strategijų, o nuo savo veiklos galimybių paieškos.

„Atsisėskite su kolega, pasitelkite DI, pasižiūrėkite internete, ką daro kiti jūsų srities žmonės, ir tiesiog gerai pabrainstorminkite. Pradžioje pamirščiau visokias marketingo strategijas ir verslo struktūras. Pirmas žingsnis yra pamatyti savo galimybes“, – pataria G. Putramentaitė.

Toliau – atsakymai į praktinius klausimus: kaip rasti auditoriją, parduoti, komunikuoti ar pasiekti klientus už Lietuvos ribų.

„Man pačiai sunkiausia buvo išmokti, kaip savo paslaugas parduoti internete ir pasiekti plačias pasaulines auditorijas. Labiausiai reikėjo mokytis internetinio marketingo, pardavimo technikų ir suprasti, kaip visa tai daryti originaliai, kad būtum reikalingas kitiems žmonėms“, – pasakoja E. Karalytė.

Šias kompetencijas ji stiprino ir Inovacijų agentūros „Kūrybinio verslo pre-akceleratoriuje“, kuriame kūrėjai mokosi verslo modelio, rinkodaros, pardavimų, finansų ir kitų praktinių dalykų.

„Sutikau labai stiprių Lietuvoje dirbančių profesionalų, iš kurių buvo vertinga mokytis, gavau naujų idėjų ir galėjau jas pritaikyti savo veikloje. Daug sužinojau ir apie dirbtinį intelektą, naujausius jo įrankius bei tai, kaip juos prasmingai naudoti“, – sako programos alumnė.

Pre-akceleratorius yra viena iš Inovacijų agentūros veiklų, skirtų kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui. Registracija į trečiąjį programos ciklą startuos jau rugsėjo 14-ą dieną.

„Talentas ir gera idėja yra pradžia. Žinios, kaip tą idėją paversti tvaria veikla, gali būti išmokstamos. Verslumas kūrėjo tapatybės neatima – jis gali suteikti daugiau galimybių pačiai kūrybai tęstis ir augti“, – pabrėžia G. Lapytė-Zdanavičė.