Draudimo bendrovė ERGO ginčija „Kauno autobusų“ paskelbtų draudimo paslaugų pirkimo rezultatus – pasak ERGO, „Kauno autobusai“ draudimo paslaugas įsigijo iš įmonės grupės, kurios viena narė veiklą vykdo Baltarusijoje, nors pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad Baltarusijoje veikiančių įmonių grupių pasiūlymai turi būti atmesti.
Civilinėje byloje draudimo bendrovė ERGO ginčija „Kauno autobusų“ draudimo paslaugų pirkimo rezultatus ir prašo panaikinti sprendimus, kuriais KASKO draudimo pirkimo laimėtoja pripažinta BTA, o privalomojo civilinės atsakomybės draudimo – „Compensa“.
„Ieškovo teigimu, šių bendrovių pasiūlymai turėjo būti atmesti, nes jos priklauso įmonių grupei, kurios viena narė vykdo veiklą Baltarusijoje. ERGO teigia, kad laimėtojų nustatymas prieštarauja pirkimo sąlygoms ir taikytiniems teisės aktams“, – „Kas vyksta Kaune“ nurodė Kauno apygardos teismo atstovė Vija Kudzienė.
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) duomenimis, „Kauno autobusai“ su BTA iš viso yra pasirašiusi 24 sutartis. CVP IS duomenimis, „Kauno autobusai“ su civilinėje byloje ieškove įvardijama ERGO yra pasirašiusi 48 viešųjų pirkimų sutartis.
Transporto priemonių KASKO draudimo sutartys su BTA buvo pasirašytos 2022, 2023 ir 2024 m., šių trijų sutarčių vertė siekia daugiau kaip 3,3 mln. Eur. Taip pat 2024 ir 2026 m. sutartys buvo pratęstos.
Tuo tarpu su „Compensa“ „Kauno autobusai“ pasirašė vieną sutartį 2020 m. Su „Compensa“ pasirašytos KASKO draudimo paslaugų sutarties vertė siekia daugiau kaip 428 tūkst. Eur.
ERGO poziciją portalui „Kas vyksta Kaune“ perdavė bendrovės interesus teisme atstovaujantis advokatas Arūnas Juodis. Jo teigimu, „Kauno autobusai“ pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodę, kad pasiūlymai bendrovių, kurių įmonių grupėje yra Baltarusijoje veikianti įmonė, turi būti atmesti.
„Mūsų vertinimu, laimėjusiais pripažintų bendrovių pasiūlymai neatitiko pačios perkančiosios organizacijos nustatytų sąlygų. Todėl teisme ginčijame atitinkamus „Kauno autobusų“ sprendimus. Savo poziciją grindžiame tuo, kad perkančioji organizacija netaikė pačios nustatytų pirkimo sąlygų, nors tiek teismų praktikoje, tiek Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimuose pabrėžiama, jog tokių sąlygų perkančioji organizacija netaikyti negali“, – teigė A. Juodis.
„Kas vyksta Kaune“ turimais duomenimis, bendrovės „Compensa“ ir BTA priklauso įmonių grupei Vienna Insurance Group (VIG), o į šią grupę įeina ir Baltarusijoje veikianti draudimo įmonė „Kupala“. VIG internetiniame puslapyje skelbiama, kad „Kupala“ yra VIG įmonių grupės dalimi nuo 2003 m. ir šiuo metu yra vienintelė Baltarusijoje veikianti VIG bendrovė.
Informacija apie „Kupala“ VIG internetiniame puslapyje / Ekrano nuotr.
Pozicijos nekomentuoja
„Kas vyksta Kaune“ „Kauno autobusų“ paklausė, kurių konkrečiai pirkimų rezultatai ginčijami, bei ar pirkimo sąlygose iš tikrųjų buvo keliamas reikalavimas, kad pasiūlymai bendrovių, kurių įmonių grupėje yra Baltarusijoje veikianti įmonė, turi būti atmesti. Tačiau savo pozicijos savivaldybės įmonė nekomentavo.
„Informuojame, kad dėl Jūsų nurodytų viešųjų pirkimų vyksta teisminis ginčas, kurio metu bus vertinamos su šiais pirkimais susijusios aplinkybės. Atsižvelgdami į tai, nuo išsamesnių komentarų šiuo klausimu susilaikome“, – nurodė „Kauno autobusų“ viešųjų ryšių specialistė Monika Mociūnaitė.
Vieną brokerį pasirinko apklaususi žodžiu
„Kauno autobusų“ perkamas draudimo paslaugos buvo aptartos ir tiriamosios laidos „Skaidrinam 2.0“ epizode. Laidos duomenimis, savivaldybės valdoma UAB „Kauno autobusai“ draudimo brokerį pasirinko 2015 m. gruodį apklaususi tiekėjus žodžiu. Nuo tada naujo šių paslaugų pirkimo nebuvo.
Tiriamoji iniciatyva „Skaidrinam 2.0“ išsiaiškino, kad savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno autobusai“ draudimo brokerį „Legator“ pasirinko dar 2015 m., tiekėjus apklaususi žodžiu, o vėliau naujo šių paslaugų pirkimo nebevykdė. 2019–2025 m. bendrovė draudimo paslaugoms išleido apie 8,4 mln. Eur, o 13-oje sutarčių nenurodytas brokeriui mokamas komisinis atlygis. Laidos skaičiavimu, vien už 2024 m. draudimo sutartis brokerio komisiniai galėjo siekti apie 212 tūkst. Eur, tačiau tikslaus atlygio dydžio atskleisti nepavyko. Esminis klausimas – ar toks ilgalaikis brokerio pasirinkimas ir atlygio neaiškumas užtikrino skaidrumą bei ekonomiškai naudingiausias draudimo sąlygas.