Didžiausias jaunimo nedarbas spalį fiksuotas Kauno apskrityje

Mažiausią jaunimo nedarbą Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spalio 1-ąją nustatė Šiaulių apskrityje, – 5,5 proc. darbingo amžiaus jaunuolių. Tuo pat metu Kauno apskrityje šis rodiklis siekė 8,4 proc., Vilniaus – 7,6 proc., Marijampolės – 7,4 proc., Klaipėdos – 6,4 proc. Vienodai nedirbančio jaunimo pirmąją šio mėnesio dieną buvo Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse – po 6,3 proc., o dar mažiau – Alytaus ir Utenos, – po 5,9 proc.

Pasak UT atstovės Ingos Vegytės, oficialiai nedirbančio jaunimo srautas Lietuvoje pastaruoju metu beveik nesikeičia – šiuo metu darbo ieško 29 tūkst. jaunuolių iki 29 metų. Tai – 4 tūkst. mažiau nei pernai. Jaunimo padėtis darbo rinkoje gerėja: nuosekliai mažėja nedarbas, trumpėja vidutinė nedarbo trukmė, mažėja pakartotinai besiregistruojančiųjų skaičius. Visgi iššūkių išlieka, nes daugiau nei pusė jaunų Užimtumo tarnybos klientų nedirba ir nesimoko.

Dominuoja žemas jaunų bedarbių kvalifikacijos lygis. Daugiausia UT registruota neturinčiųjų profesinio pasirengimo, – jie sudaro 52 proc. visų jaunų klientų. Aukštąjį išsilavinimą yra įgiję 22 proc., profesinį – 26 proc. Dauguma Užimtumo tarnyboje registruotų jaunuolių vertinami kaip turintys vidutines įsidarbinimo galimybes (78 proc.), penktadalio jos yra ribotos (19 proc.), o greitai pavyktų įsidarbinti vos 1 proc. jaunų bedarbių.

„Nemaža dalis nedirbančių jaunų klientų yra nemotyvuoti įgyti kvalifikaciją, juos gąsdina per ilgas mokymosi laikas (1,5–3 metai), abejojama gaunamų žinių kokybe ir jų pritaikymu darbo rinkoje. Siekiama greičiau kurti savarankišką gyvenimą įsidarbinant arba kuriant savo verslą, vykdant individualią veiklą. Kai kurie jaunuoliai linkę rinktis trumpus kursus, mokymąsi savišvietos būdu.

Stebime, kad neretai nuvertinama ilgalaikė perspektyva, jaunuoliams sunku prisiimti įsipareigojimus. Būdingas nuoseklumo stygius ir greito rezultato siekis. Vienu didžiausių iššūkių išlieka neaktyvių jaunuolių segmentas, kuris yra mažiausiai linkęs naudotis jiems siūlomomis pritaikytomis paslaugomis“, – teigė Inga Nomeikienė, Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja.

Galima konstatuoti, kad didmiesčių jaunimo lūkesčiai aukštesni nei jų bendraamžių regionuose. Nekvalifikuoto darbo pozicijomis domisi 23,8 proc. darbo neturinčių jaunuolių, tačiau šiuo aspektu fiksuojami ryškūs regioniniai skirtumai – skiriasi darbo ieškantis jaunuolis Vilniuje, Kaune ir nutolusiose savivaldybėse.

Vilniuje nekvalifikuoto darbo ieško 8,8 proc. jaunuolių, Kaune – 13 proc., Vilniaus rajone – 13,6 proc., Kauno rajone – 13,9 proc. Tačiau Pakruojo, Ignalinos, Varėnos, Kupiškio, Kazlų Rūdos savivaldybėse nekvalifikuoto darbo ieškančių jaunuolių skaičius siekia arba peržengia 50 proc. ribą – nekvalifikuoto darbo pageidaujančių jaunuolių yra daugiau nei galinčių pretenduoti į kvalifikuoto darbo vietas.

Pasak I. Nomeikienės, paradoksaliai atrodo, kad jaunimas nenori dirbti sunkaus ir nekvalifikuoto darbo, nors neturi jokio išsilavinimo: „Jie orientuojasi į „švaresnius“, lankstesnius darbus – tiktų marketingas, administravimas, IT sritis. O iš tikrųjų jiems galime pasiūlyti tik žemos kvalifikacijos pozicijas arba mūsų paslaugas, kad įgytų profesiją.“

Tačiau dažniau nei kitose bedarbių amžiaus grupėse jaunimas domisi darbais aptarnavimo srityje – sutiktų dirbti barmenais, padavėjais, pardavėjais ir pan. Domina darbas biuruose, ypač tai būdinga didmiesčiuose. Bet vėlgi: čia – gerokai daugiau nekvalifikuoto darbo pasiūlymų, nors trūksta pagalbinių darbininkų – valytojų, langų plovėjų, atliekų rūšiuotojų ir kt., o dėl aukštesnių darbo pozicijų išlieka didesnė konkurencija.

Dera pažymėti, kad darbo ieškančiam jaunimui mažai patrauklios profesinio išsilavinimo reikalaujančios pozicijos. Kvalifikuoto darbininko ir operatoriaus darbo vietos ieško kas šeštas (16,5 proc.), kai, pavyzdžiui, tokio darbo pageidauja kas ketvirtas vyresnės kartos atstovas (apie 24 proc.). Ir šalia to, jaunuolių vertinamas lankstus darbo grafikas, nuotolinis darbas ir pan. labiau sietinas su rinkodara, IT ir panašiomis sritimis, o ne sektoriais, kuriuose pageidaujama daugiau profesinį išsilavinimą turinčių (statyba, gamyba, aptarnavimas ir pan.) darbuotojų.

Pastaraisiais metais jaunimo iki 29 metų įsidarbinimo šalyje tendencijos išlieka panašios – per mėnesį vidutiniškai įdarbinama apie 5,3 tūkst. jaunų žmonių ir dar apie 750 pradeda veiklą pagal verslo liudijimus. Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį įsidarbino beveik 32 tūkst., 2025 m. – 34 tūkst. 2024 m. – 29,2 tūkst.

Jaunimo be profesijos užimtumas neretai yra sąlyginis – dažniausiai dirba laikinus darbus, greičiau juos keičia ir pakartotinai sugrįžta į Užimtumo tarnybą. Šiam jaunimo segmentui siūlomos paslaugos šalies 19 regioniniuose „Karjero“ centruose.

Šiemet čia suteikta 16,5 tūkst. paslaugų beveik 14 tūkst. jaunuolių iki 29 metų (neskaitant moksleivių). Individualiai konsultuota 9,7 tūkst. jaunuolių. Kas trečią jaunuolį domino savęs pažinimo ir profesinio apsisprendimo, gyvenimo aprašymo arba profesinio profilio rengimo temos.

„Karjere“ ypač populiarūs nemokami pažintiniai profesinio veiklinimo renginiai, kai galima išmėginti profesijos galimybes darbo vietose. Bendradarbiaujant su įmonėmis koordinuojami ir derinami veiklinimo procesai. Prioritetinės sritys, kuriose organizuojami susitikimai su darbdaviais – energetika, IT, inžinerija ir gyvybės mokslai. Šiemet darbo ieškančiam jaunimui iki 29 metų suteiktos 142 veiklinimo konsultacijos, organizuoti 99 individualūs užsiėmimai, o grupėms skirtuose dalyvavo 220 jaunuolių.

Įgyti naujų įgūdžių, pasirinkę mokymo programas, šiemet nusprendė 272 jaunuoliai. Daugiausia jų gyvena Vilniaus (17 proc.), Kauno (16 proc.), Klaipėdos (15 proc.) ir Šiaulių (14 proc.) apskrityse. Vilniaus ir Kauno regionuose jie dažniau rinkosi transporto ir inžinerines profesijas, o Klaipėdos ir Šiaulių – didesnio susidomėjimo sulaukė švietimo, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros srities mokymo programos.