Būsto įrengimas dažnai kainuoja trečdaliu daugiau nei planuota: ekspertė įvardijo dažniausias klaidas

Būsto įsigijimas daugeliui lietuvių išlieka vienas reikšmingiausių finansinių sprendimų gyvenime. Tačiau džiaugsmas dėl naujų namų neretai aptemsta, kai paaiškėja galutinė įrengimo kaina. Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės, gyventojai neretai neįvertina realių kaštų, o tai vėliau sukelia finansinių iššūkių.

Anot R. Narės, žvelgiant į bendrą tendenciją, klientai dažniausiai išlaidas įsivertina apie 30 proc. mažesnes, nei jos būna realybėje. Dažniausiai neįvertinama darbų kaina, nes daugiau dėmesio skiriama medžiagoms, o darbų kaštai ir meistrų paslaugos paliekamos antroje vietoje.

„Taip pat gyventojai yra linkę persigalvoti ir pasirinkti aukštesnės kokybės, brangesnes medžiagas ir įrengimo sprendimus. Dėl to bendra sąmata neretai pastebimai išauga“, – teigia banko atstovė.

Pasak jos, biudžeto padidėjimą taip pat lemia sprendimas pasirinkti nestandartinius baldus, kurie įprastai kainuoja net 2–3 kartus daugiau nei pradžioje išsirinkti variantai. Be to, dažnai pamirštamos išlaidos aplinkai – terasai, tvorai, sklypo sutvarkymui, apželdinimui ar įvažiavimui, nors šios išlaidos gali sudaryti reikšmingą sumą.

R. Narės teigimu, pirmiausia rekomenduojama sudaryti kuo realesnę pirminę sąmatą, o tuomet ją padidinti bent 20–30 proc., nes praktikoje beveik visada pasirenkami brangesni sprendimai arba atsiranda papildomų poreikių.

„Svarbu nuo pradžių neplanuoti pernelyg optimistinio scenarijaus, tikintis, kad pavyks sutaupyti – dažniau nutinka priešingai. Papildomai rekomenduojama numatyti atskirą rezervą nenumatytiems darbams – apie 10–20 proc. nuo sąmatos“, – pataria ekspertė.

Banko atstovė pabrėžia, kad šis rezervas skirtas ne prabangesniems sprendimams, o galimoms rizikoms, kaip papildomi darbai, projekto pakeitimai ar kainų svyravimai. „Jei dalies pinigų neišleisite – tai tik į naudą. Tačiau saugiau planuoti konservatyvesnį biudžetą, kad finansavimo nepritrūktų proceso viduryje“, – teigia R. Narė.

Kalbėdama apie finansavimo galimybes, R. Narė pažymi, kad būsto paskola yra pigiausias lėšų skolinimosi šaltinis, todėl verta į ją įtraukti visas numatomas įrengimo išlaidas. Tačiau būsto paskola paprastai finansuoja tik su nekilnojamuoju turtu tiesiogiai susijusius darbus – įrengimą, apdailą, dalinai aplinką. Baldai, buitinė technika ar kiti lengvai pakeičiami daiktai dažniau finansuojami iš asmeninių lėšų, lizingo ar vartojimo paskolos.

„Jei lėšų baldams ar buitinei technikai nepakanka, išeitis gali būti lanksti paskola. Tačiau jai gauti reikia įkeisti nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, jei turima būsto paskola jau siekia 85 proc. turto vertės, papildomai pasiskolinti pagal tą patį būstą nepavyks, nes bankai paprastai teikia antras paskolas su tuo pačiu turtu iki 75 proc. bendros įkeičiamo turto vertės. Todėl ši galimybė labiau tinka tiems, kas turi papildomo nekilnojamojo turto arba turimos paskolos likutis yra ženkliai mažesnis nei turto vertė“, – aiškina R. Narė.

Pasak jos, įrengimo eigoje pritrūkus lėšų taip pat galima kreiptis į banką dėl esamos paskolos padidinimo. Tačiau bankas tokiu atveju iš naujo vertins finansines galimybes, o tai reikštų papildomą paskolos administravimą ir papildomas išlaidas.