Naujo daugiabučio statybos sulaukė gyventojų kritikos: į diskusiją įsitraukė ir kandidatas į merus

Kaune, Verkių gatvėje, planuojamo naujo daugiabučio statybos sukėlė vietos gyventojų pasipiktinimą. Viešumą pasiekus daugiabučio gyvenamojo namo projektiniams pasiūlymams, gyventojai negaili kritikos. Projektu pasipiktinę kauniečiai baiminasi, kad naujasis pastatas gali pažeisti jų teises į kokybišką aplinką, o pats projektas yra grindžiamas prielaidomis. Virtualaus pristatymo metu netrūko emocijų, architektams nesklandumų kėlė nemokama virtualių pokalbių programos „Zoom“ versija, o į diskusiją įsitraukė ir būsimas socialdemokratų kandidatas miesto mero rinkimuose, Seimo narys Audrius Radvilavičius, dar prieš kelias dienas minėtas kaip kandidatas į Aplinkos ministrus.

UAB „Ugnius ir architektai“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad Verkių g. 18A sklype ketinama statyti naują keturių aukštų daugiabutį gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis pirmame aukšte. Bendras pastato plotas sieks 835 kv. m, aukštis – apie 14,2 m.

Verkių g. 18 namo gyventojai griežtai prieštarauja Verkių g. 18A pastato vystymui. Suinteresuoti kauniečiai jau išsiuntė oficialius motyvuotus pasiūlymus Kauno miesto savivaldybei ir projekto autoriams – UAB „Ugnius ir architektai“. Bendruomenės teigimu, projektas negali būti tiesiog taisomas, jį reikalaujama atmesti iš esmės. Tą kauniečiai akcentavo ir viešojo projekto pristatymo metu.

Viena iš rimčiausių gyventojų pastabų projektui – dėl privažiavimo prie būsimo daugiabučio. Visuomenei pateiktame projekte pažymima, kad privažiavimas numatytas per valstybinę žemę, tačiau sprendiniai priklauso nuo dar negauto valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

Projektiniuose siūlymuose pažymėta: „Iki statybą leidžiančio dokumento gavimo, bus gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas“. Gyventojai pastebi, kad iki šiol projektas yra grindžiamas hipotetine prielaida:

„Projektas šiuo metu grindžiamas tik hipotetine prielaida, kad valstybė duos sutikimą. Jeigu valstybė tokio leidimo neišduos, visas šis pastato tūris ir patekimas į sklypą tampa neįmanomi. Kaip galima visuomenei pristatyti projektą, kurio pagrindinė infrastruktūra teisiškai dar neegzistuoja?“, – retoriškai klausia gyventojai.

Vis dėlto viešojo projekto pristatymo metu UAB „Ugnius ir architektai“ atstovai pabrėžė, kad tai yra įprasta praktika. Dabartinė – projektinių pasiūlymų viešinimo – stadija nereikalauja turėti visus statybą leidžiančius dokumentus. Šis etapas yra skirtas visuomenės supažindinimui su projekto idėja, o ne galutinių dokumentų pateikimui.

Verkių g. 18 daugiabučio gyventojai taip pat nerimauja, kad naujasis keturių aukštų pastatas gali atimti natūralią šviesą. Kadangi Verkių g. 18 namo sklypas šiuo metu teisiškai nesuformuotas, architektai, pagal galiojančius Statybos techninius reglamentus (STR), privalo atstumus ir insoliaciją (saulės apšviestumą) skaičiuoti iki paties esamo pastato konstrukcijų ir langų.

Vietos gyventojai baiminasi, kad naujasis daugiabutis iškils jiems tiesiog prieš nosis, o atlikti insoliacijos apskaičiavimai neatsižvelgia į Lietuvos klimato sezoniškumą. Gyventojai akcentavo, kad skirtingais metų laikais sulaukiamas skirtingas saulės apšviestumo laikas. Jų teigimu, jeigu būtų suprojektuotas vos 5–7 metrų atstumas tarp pastatų, tai virstų tragedija.

„Ar jūs skaičiavote, kad mes turime keturis metų sezonus? Kuriuo sezono metu bus tas apskaičiuotas apšvietimas? Nes praktiškai tai, ką mes matome projekte, yra vos 5 metrai nuo pastato iki pastato. Žmonės vieni kitiems atidarinės langus“, – architektų klausė vietos gyventoja.

Vis dėlto UAB „Ugnius ir architektai“ atstovai patikino, kad projekte numatytas didesnis atstumas tarp pastatų. Architektų teigimu, siauriausioje atkarpoje tarp senojo pastato ir naujojo daugiabučio turėtų būti išlaikytas bent 16 metrų atstumas. O atlikus vietos augmenijos genėjimo ir teritorijos tvarkymo darbus, šviesumas turėtų dar labiau padidėti.

„Keista, kad teritorijoje medžiai daugelį metų yra negenėti, netvarkyti, užžėlę, todėl saulės pralaidumas yra praktiškai nulinis. Realiai fasade, kuris atsuktas į gatvę, saulės beveik nėra. Kai sutvarkysime želdinius – visų medžių tikrai nekirsime – ir pastatysime pastatą, vaizdas tikrai bus šviesesnis negu yra dabar“, – gyventojams garantavo architektas.

Gyventojai taip pat pastebi, jog projekte nurodoma, kad pastatas bus „universalaus dizaino“ – patogus visiems, įskaitant neįgaliuosius. Vis dėlto keturių aukštų pastato projekte lifto projektavimas nenumatytas. Tarp kitų bendruomenės argumentų – ir planuojamas brandžių medžių kirtimas be detalaus dendrologinio vertinimo.

Daugiabučio pastato pirmame aukšte numatytos 35 kv. m dydžio paslaugų paskirties (komercinės) patalpos. Viešojo projekto pristatymo metu Seimo nario A. Radvilavičiaus patarėjui pasiteiravus, kodėl monofunkciniame gyvenamosios paskirties pastate yra numatytos tokios patalpos, architektai pripažino, kad tai yra Kauno miesto savivaldybės „rekomendacija“, kuriai jie negali paprieštarauti.

Gyventojai baiminasi, kad komercinių patalpų lankytojai gali dar labiau apsunkinti parkavimo situaciją ir taip transporto priemonių kupinuose kiemuose. Į diskusiją įsitraukęs kandidatas į Kauno miesto merus A. Radvilavičius architektams siūlė alternatyvą – įrengti požeminį parkingą, kuris galėtų veikti ir kaip priedanga.

„Sakykime, kad greta stovintis namas bus įspraustas tarp dviejų automobilių aikštelių. Į balkoną išėjęs kaimynas, būkime atviri, matys ne medžius ar saulę, o vos už kelių metrų orą šildančius automobilių stogus. Ar nebuvo svarstyta požeminės aikštelės įrengimo galimybė? Gyvename tokiu laikmečiu, kai reikėtų rimtai pagalvoti apie priedangų atsiradimo galimybes. Tai galėtų būti viena iš alternatyvų ir galimybė gyventojams turėti priedangą“, – svarstė A. Radvilavičius.

Architektai pripažino, kad ši idėja gera, tačiau užsakovui ji finansiškai nenaudinga.

Iš viso pastate numatoma įrengti 13 butų (2 ir daugiau kambarių), kurių plotai sieks nuo 39 iki 72 kv. m. Pirmame aukšte bus įrengtas vienas iš butų bei minėtos komercinės patalpos (jos sudarys kiek mažiau nei 20 proc. pastato ploto), o likusiuose trijuose aukštuose bus įrengta po keturis butus.

Automobilių parkavimui numatoma 14 stovėjimo vietų, iš kurių 3 bus skirtos elektromobiliams, o viena – žmonėms su negalia. Naujas įvažiavimas projekte nėra numatomas – automobiliai pateks esamu privažiavimu, kuris dabar veda link Verkių g. 20. Taip pat žadama sutvarkyti sklypo aplinką: įrengti kiemo aikštelę, pėsčiųjų taką, dvi terasas ir vaikų žaidimų aikštelę.

Dalis želdinių bus šalinama. Projektuotojai nurodo, jog sklype nėra saugomų želdinių, tačiau auga 10 saugotinų medžių. Daugumą jų architektai vertina kaip prastos būklės, todėl rekomenduoja kirsti. Visgi aiškinamajame rašte patariama, kur įmanoma, medžius išsaugoti, o po statybų 32 proc. sklypo teritorijos turėtų likti apželdinta.

Kol kas nėra aišku, ar šis projektas bus tvirtinamas ir jam išduotas statybas leidžiantis dokumentas.