Balandį darbo rinkoje gerėjo užimtumo rodikliai

Šalies darbo rinkos tendencijos išliko teigiamos, nuosekliai mažėjo registruotas nedarbas ir didėjo gyventojų užimtumas. UT atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, balandį darbdaviai paskelbė 17,3 proc. (2,4 tūkst.) daugiau laisvų darbo vietų nei kovą. Darbo ieškantys žmonės visoje Lietuvoje galėjo rinktis iš 16 tūkst. darbo pasiūlymų. Daugiausiai – gamybos (3 tūkst.), prekybos (2,7 tūkst.) bei administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,9 tūkst.) įmonėse. Laisvos darbo vietos šiuose sektoriuose sudarė pusę (54,2 proc.) visų balandį įregistruotų laisvų darbo vietų.

Per balandį Kauno apskrityje nedarbas sumažėjo nuo 9,3 proc. (balandžio 1-ąją) iki 9,1 proc. (gegužės 1 d.) visų čia gyvenančių darbingo amžiaus žmonių. Tačiau Kauno mieste, UT duomenimis, mažėjantis nedarbas vis dar išlieka didesnis už apskrities savivaldybių vidurkį. Gegužei prasidedant, jis siekė 9,5 proc., nors balandį sumažėjo 0,3 proc.

Rekordiškas (pusės procento) nedarbo mažėjimas praeitą mėnesį registruotas dvejose iš Kauno apskrities savivaldybių, tačiau vienoje jų (Raseinių rajono) jis tebeviršija 10 procentų ribą (10,1 proc.). O kitoje – Prienų rajono – savivaldybėje šis rodiklis - 6,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

Kauno mieste UT balandį užregistravo 2 236 darbo ieškotojus, ir prasidedant gegužei, Užimtumo tarnybos registre iš viso buvo 17 809 bedarbiai kauniečiai. Praeitą mėnesį darbdaviai Kaune ieškantiems darbo pasiūlė 2 048 laisvas darbo vietas. Kauno rajone, kur bedarbių santykinai jau daugybę mėnesių yra mažiau nei gerokai daugiau galimybių teikiančiame Kauno mieste, tuo pat metu UT darbo pasiūlymų registravo 508.

Didžiausiu nedarbu iš kitų apskrities savivaldybių išsiskiriančiame Jonavos rajone gegužės 1-ąją UT duomenimis darbo ieškojo 10,8, - 2 827 darbingo amžiaus jonaviškiai. Praeitą mėnesį darbdaviai šio rajono savivaldybėje registravo 176 laisvas darbo vietas.

Jau ne vienerius metus mažiausiu nedarbu Kauno apskrityje garsėjantis Birštonas ir toliau šios pozicijos niekam neužleidžia. Užimtumo tarnybos padedami, darbo paieškose (gegužės 1 d. duomenimis) dalyvauja 138 kurorto gyventojai (5,8 proc. darbingo amžiaus birštoniečių). Balandį bedarbių sąrašas čia sumažėjo 21-a pavarde, darbdaviai per mėnesį siūlė 35 darbo vietas.

Praeitą mėnesį Užimtumo tarnyboje registruota 155,8 tūkst. klientų – 6,8 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, tačiau 2,3 tūkst. - daugiau nei prieš metus. Registruotas nedarbas siekė 8,6 proc., – sumažėjo 0,4 proc. Vyrų, jaunimo iki 24 metų ir vyresnių kaip 50 metų asmenų nedarbas mažesnis po 0,4 proc. punkto, moterų – 0,3 proc. punkto.

„Matome aiškius atsigavimo ženklus – balandį daugiau asmenų pradėjo dirbti, išaugo darbo pasiūlymų skaičius, o registruotas nedarbas sumažėjo beveik visose savivaldybėse. Tai – pozityvūs ženklai, leidžiantys tikėtis darbo rinkos aktyvumo artimiausiu metu“, – teigė UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Tačiau, nepaisant antrą mėnesį augusios darbuotojų paklausos, laisvų darbo vietų šiemet skelbiama mažiau nei pernai ar užpernai tuo pačiu laikotarpiu. Darbdaviai 2025-aisiais kas mėnesį paskelbia vidutiniškai 1,2 tūkst. mažiau neterminuoto darbo pasiūlymų nei pernai per keturis mėnesius. Terminuotų darbų skaičius – beveik nepakitęs: kas mėnesį įregistruojama vidutiniškai 25 darbo pasiūlymais daugiau nei 2024-aisiais.

Balandį daugiau darbuotojų ieškota visuose sektoriuose, išskyrus žemės ūkio ir statybos. Darbo pasiūlymų skaičius žemės ūkyje šiek tiek smuktelėjo – darbo paklausos pikas šiame sektoriuje įprastai fiksuojamas kovą. Statybos įmonėse darbo pasiūlymų pasirinkimas taip pat sumažėjo 9,2 proc., bet laisvų darbo vietų skaičius čia didesnis nei 2024 m. spalio – 2025 vasario laikotarpiu.

Balandį į UT kreipėsi 20,6 tūkst. darbo ieškančių gyventojų. Tą mėnesį dirbti pradėjusių Užimtumo tarnybos klientų skaičius – didžiausias nuo praėjusių metų spalio. Į darbo rinką sugrįžo 21,8 tūkst. asmenų. Tai – 1,2 tūkst. daugiau nei kovą ir penktadaliu (4 tūkst.) daugiau nei įsidarbindavo sausio ar vasario mėnesiais.

Pasak UT atstovų, gegužės 1 d. šalyje dirbo 1,46 mln. asmenų – 3,5 tūkst. (0,24 proc.) daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo žmonių sveikatos priežiūros, socialinio darbo, statybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose.

Vertinant šalies apskričių rodiklius, tai Kauno apskritis atsidūrusi tarp tų, kurios šiuo metu išsiskiria didžiausiu fiksuotu nedarbu, ir yra antra po Panevėžio apskrities. Pastarojoje gegužės 1 d. duomenimis, bedarbiais buvo registruota 9,3 proc. , Kauno apskrityje – 9,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų.

O kadangi, primena naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, antrasis pagal didumą šalies miestas Kaunas mėgsta lenktyniauti su pirmuoju - Vilniumi, tai pagal situaciją darbo rinkoje, deja, jis sostinės nepasiekia jau ne vienerius metus.

Tiek Vilniaus apskrityje, tiek didžiausiame jos mieste, Lietuvos sostinėje, gegužės 1 d. Užimtumo tarnybos sąrašuose buvo 8,6 proc. bedarbių. Lygiai tiek pat, kiek vidutiniškai visoje šalyje. Pažymėtina, jog nė vienoje iš Vilniaus savivaldybių santykinis nedarbas nesiekia dešimtadalio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Ir tik Ukmergės rajone nedarbo rodiklis viršija 9 proc. (9,4 proc.).