„Nordcurrent“ patirtis
rodo, kad socialinė medija šiandien gali būti kur kas daugiau nei komunikacijos
kanalas. Kai vienas vaizdo įrašas surenka 262 mln. peržiūrų, o kūrėjo turinys
Indonezijoje pasiekia 880 mln., tampa akivaizdu, kad kalbame ne apie atsitiktinę
sėkmę. Už šių rezultatų slypi nuoseklus turinio testavimas, gilus auditorijos
pažinimas ir aiškus kiekvieno kanalo vaidmuo.
Apie tai laidoje
„Padidink LOGO“ pasakoja „Nordcurrent“ marketingo vadovė, „Metų CMO’26“ Ada
Mockutė-Jaime ir marketingo projektų vadovė Austėja.
Būtent taip socialinę
mediją naudoja Lietuvoje veikianti mobiliųjų žaidimų kūrimo kompanija
„Nordcurrent“, geriausiai žinoma dėl tokių žaidimų kaip „Cooking Fever“,
„Airplane Chefs“, „Happy Clinic“ ir „Pocket Styler“, kurios produktai
konkuruoja ir laimi pasaulinėse rinkose.
Austėja, „Nordcurrent“
marketingo projektų vadovė, laidoje pasakoja, kad jos darbas nėra vien „žiūrėti
TikTok“. Ji analizuoja, koks turinys šiuo metu veikia platformoje, kokios temos
„trendina“, kokius formatus galima pritaikyti žaidimų auditorijai ir kaip
įtraukti vartotojus. Komanda taip pat
rengia gyvas transliacijas, kuriose žaidžia žaidimus, komentuoja, pristato
naujienas ir tiesiogiai bendrauja su auditorija.
Vienas
ryškiausių pavyzdžių – „Cooking Fever“ „TikTok“ paskyra, kuri per kiek daugiau
nei metus išaugo iki daugiau nei 100 tūkst. sekėjų ir daugiau nei milijono
patiktukų. „Nordcurrent“ komanda pabrėžia, kad „TikTok“ sėkmė nėra matuojama
vien sekėjų skaičiumi. Šioje platformoje svarbiausia – peržiūros, įsitraukimas
ir gebėjimas patekti į vartotojo „For You“ srautą. Net nedidelė paskyra gali
pasiekti milijonus žmonių, jei turinys pagauna emociją ir tinkamai sureaguoja į
algoritmo logiką.
Vienas
sėkmingiausių „Nordcurrent“ „TikTok“ turinio kampų yra nostalgija. Komanda
pastebėjo, kad senasis „Cooking Fever“ žaidimo vaizdas vartotojams kelia
prisiminimus. Žmonės komentaruose rašė, kad žaidė šį žaidimą vaikystėje, su
tėvais ar net seneliais. Ši emocija virto konkrečiu rezultatu: vienas „Cooking
Fever“ vaizdo įrašas „TikTok“ platformoje surinko apie 262 mln. peržiūrų.
Svarbu ir tai, kad šis turinys nebuvo atsitiktinis, nes komanda turėjo planą
kelti nostalgijos tematiką, tačiau nesitikėjo tokio stipraus rezultato.
Šis
pavyzdys parodo, kad „TikTok“ nebūtinai laimi tik naujumas. Kartais
stipriausias turinio kampas yra jau esama vartotojo patirtis: prisiminimas,
emocija, pažįstamas vaizdas ar situacija. Kitaip tariant, turinys veikia tada,
kai vartotojas atpažįsta save.
„TikTok“
komanda įprastai kelia turinį kelis kartus per savaitę ir nuolat vertina, kas
veikia: kokiomis dienomis verta publikuoti, kokia tema sulaukia daugiau
reakcijų, ar veikia nostalgija, ar geriau pasiteisina „memų“ principas. Pagal
peržiūras ir patiktukus koreguojami kiti vaizdo įrašai. Tai reiškia, kad
„TikTok“ čia nėra atsitiktinių idėjų kanalas. Tai greito testavimo sistema,
kurioje kiekvienas turinio vienetas tampa duomenų šaltiniu.
„Dažniausiai
ieškau turinio, kuris šiuo metu geriausiai veikia „TikTok“, ir vertinu, kaip tą
modelį galime pritaikyti mūsų žaidimams. Stebėti platformą yra tik viena darbo
dalis, svarbiausia suprasti, kas galėtų veikti mūsų auditorijai“, – laidoje
pasakoja Austėja.
Austėja
pabrėžia, kad „TikTok“ algoritmas nuolat keičiasi, todėl kiekybė šioje
platformoje yra svarbi. Dėl to komanda turi mėnesio temų planą, bent savaitei į
priekį paruošto turinio, bet kartu palieka vietos spontaniškiems sprendimams.
Pastebėjus aktualų trendą, suplanuotas turinys gali būti adaptuojamas. Tokia
darbo logika leidžia išlaikyti kryptį, bet neprarasti greičio.
„Kas
veikė vakar, nebūtinai veikia šiandien, todėl reikia stebėti žmonių
įsitraukimą, peržiūrų skaičių ir pagal tai koreguoti kitus vaizdo įrašus“, –
sako Austėja.
Kitas
svarbus „TikTok“ privalumas – galimybė testuoti drąsiau nei kituose kanaluose.
Pasak Ados, „Instagram“ ir „Facebook“ labiau naudojami bendruomenei, žaidimo
naujienoms ir turiniui, susijusiam su pačiu produktu. „Cooking Fever“ bendruomenė per visus kanalus siekia
apie 9 mln. žmonių, tačiau turinio logika skirtingose platformose nėra vienoda.
„TikTok’e“ esame drąsiausi –
čia eksperimentuojame, bandome pasiekti jaunesnę auditoriją ir priminti apie
žaidimą. Šis kanalas mums tapo ir mokamu vartotojų pritraukimo kanalu, o
šiandien yra tarp trijų kanalų, į kuriuos daugiausia investuojame“, – laidoje
pasakoja Ada Mockutė-Jaime.
„Nordcurrent“
patirtis rodo, kad „TikTok“ gali tapti ne tik organinio matomumo, bet ir mokamu
vartotojų pritraukimo kanalu. Ada laidoje pasakoja, kad „TikTok“ įmonėje tapo
vienu iš trijų kanalų, į kuriuos daugiausia investuojama. Tam naudojama ir
„TikTok Spark Ads“ sistema, leidžianti reklamuoti kūrėjų sukurtą turinį. Toks
turinys dažnai atrodo natūraliau nei tradicinė reklama, nes vartotojas mato
žmogų, kuris realiai žaidžia, reaguoja, pyksta, juokiasi ar bando įveikti lygį.
Veikia ne vien žinutė, bet emocija.
Ypač
svarbi tema yra UGC kūrėjai ir lokalizacija. „Nordcurrent“ organizuoja kūrėjų
gyvas transliacijas, pavyzdžiui, paleidžiant naują žaidimo lokacijos
atnaujinimą. Tokios kolaboracijos per kelias dienas gali surinkti daugiau nei
milijoną peržiūrų, o atskiros kampanijos sulaukia daugiau nei pusantro milijono
peržiūrų per savaitgalį.
Dar
ryškesnis pavyzdys yra Indonezija ir „Airplane Chefs“. Vietinės kūrėjos
turinys, kuriame ji itin greitai žaidė šį žaidimą, pradžioje organiškai surinko
kelis milijonus peržiūrų. „Nordcurrent“ komanda nusprendė investuoti į jo
sklaidą per „TikTok“, o vėliau šis turinys pasiekė daugiau nei 880 mln.
peržiūrų ir tapo viena geriausiai konvertuojančių reklamų. Iš vieno sėkmingo
kūrėjo atvejo išaugo platesnis vietinių kūrėjų ir ambasadorių tinklas.
„Kai
kalbame apie lokalizaciją, tai nėra tik vertimas ar šalies vėliavos uždėjimas
ant reklamos. Svarbu rasti kūrėjus, kurie moka kalbėtis su vietine auditorija
ir ją sudominti“, – laidoje pasakoja Ada Mockutė-Jaime.
Tai
parodo, kad globaliame marketinge reikia suprasti ne tik kalbą, bet ir vietos
kultūrą, turinio vartojimo greitį bei pasitikėjimą kuriančius žmones. Ada
pateikia ir Kinijos pavyzdį: jei „TikTok“ platformoje galima publikuoti tris ar
keturis vaizdo įrašus per savaitę, tai kinietiškoje versijoje „Douyin“ tokio
kiekio gali reikėti per dieną. Net panašiai atrodančios platformos skirtingose
rinkose veikia skirtingu tempu.
Kaip
Lietuvoje kuriami produktai tampa Nr. 1 Azijos rinkoje? Kokius rodiklius
„Nordcurrent“ komanda laiko svarbiausiais ir kaip socialinė medija prisideda
prie verslo augimo pasauliniu mastu?
Daugiau
naudingų pamokų verslui iš „Nordcurrent“ bei atsakymus į šiuos klausimus rasite
laidoje „Padidink LOGO „LiMA Lietuvos marketingo asociacija“ Youtube kanale.